- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgai ieškoti buto, jį nusipirkti, o tada apstatyti baldais – tik pirmieji iššūkiai, su kuriais tenka susidurti naujo būsto savininkams. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, didžiausi iššūkiai ir problemos naujakurių laukia vėliau. Dalį jų galima išspręsti, laikantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo priežiūros taisyklių, kurios pateikiamos buto pase, kitą dalį – naudojantis butui suteiktomis garantijomis. Deja, apie šias garantijas žino ne visi.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria naujo buto gyventojai ir kaip jas spręsti bei užkirsti joms kelią ateityje, pasakoja Martynas Žibūda, nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktorius.
Nesandarūs langai ir durys
Prieš du dešimtmečius lietuviai pradėjo sparčiai keisti medinius langus į plastikinius, o medines duris – į šarvuotas. Iš vakarų atėjusi mada atnešė ne tik praktiškumą, patogumą, saugumą, bet ir papildomų problemų, kurios kyla dėl blogo langų ir durų sureguliavimo.
„Dėl sunkiai varstomų langų ar sunkiai rakinamų durų pas specialistus anksčiau ar vėliau kreipiasi nemaža dalis naujo būsto gyventojų. Tai nedidelė bėda, tačiau ji gali apkartinti gyvenimą, ypač – jei ji kartojasi. Tiesa, problemos su langais ir durimis nebūtinai būna juos montavusių meistrų darbo brokas, bet ir pačių gyventojų netinkamo naudojimosi jais pasekmė“, – sako M. Žibūda.
Pavyzdžiui, norint, kad plastikiniai langai ilgiau tarnautų, būtina juos tinkamai prižiūrėti. Pasak nekilnojamojo turto specialisto, mažiausiai du kartus per metus – prieš žiemą ir po jos – reikia kruopščiai išvalyti ir sutepti langų tarpines, kurios užtikrina lango sandarumą. Be to, žiemą ir vasarą būtina tinkamai sureguliuoti ir plastikinių langų apkaustus. Esant šiltesniam orui, langų apkaustus reiktų kiek atlaisvinti, o prasidėjus žiemai – priveržti.
Naudodami šešiakampį varžtelį tą gali padaryti patys buto savininkais, tačiau „Eika“ atstovas pataria kreiptis į specialistus, kurių kontaktai būna nurodyti buto pase, arba, jei pasas neišduotas, prašyti nekilnojamojo turto plėtotojo rekomendacijų. Langams taikomo garantinio termino, kuris pagal įstatymus yra dveji metai, metu naujos statybos butų langų reguliavimas atliekamas nemokamai.
Rasojantys langai, pelijančios sienos
Dauguma šiuolaikinių daugiabučių statomi itin sandarūs ir šilti, t.y. kuo energinė klasė aukštesnė, tuo pastatas sandaresnis.
„Jeigu palygintume pastatus su daiktais, tai B klasės būstas savo šilumos varža atitiktų virdulį, o A klasės būstas – termosą. O termosas puikiai sulaiko ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Gyventojų naudojami įrenginiai ir iškvepiamas oras sukuria kondensatą, kuris drėgmės pavidalu kaupiasi ant langų ir sienų, pradeda rasoti langai, o ilgainiui gali atsirasti ir pelėsis. Kad taip nenutiktų, patalpas reiktų vėdinti, tačiau taupydami šilumą gyventojai dažnai vengia tą daryti“, – sako M. Žibūda.
Pasak jo, patalpas vėdinti reikia tam tikru dažnumu – 5 kartus per dieną po 5 minutes. Taupantiems šilumą būtina žinoti, kad prieš vėdinant patalpą, rekomenduojama užsukti šilumą, kad tuo metu, kai patalpose keičiasi oro masės, nebūtų prarasta šiluma.
Be to, kambariuose nerekomenduojama džiovinti drabužių, nes drėgmė nuo jų nusėda ant langų ir sienų. Džiovinti juos reiktų balkone, o jei visgi džiovinama kambaryje, nepamiršti atverti lango arba balkono durų dažniau.
Rekuperacinės sistemos nesklandumai
Pasak „Eika“ plėtros direktoriaus, rekuperacinės sistemos nesklandumai dažniausiai kyla ne dėl kokio nors garantinio defekto, bet dažnu atveju dėl butų savininkų nežinojimo, kas yra rekuperacinė sistema ir kaip ja naudotis.
„Bute, kuriame įdiegta rekuperacinė sistema, t.y. vėdinimas, naudojant šilumokaitį, ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neleidžiama išeiti šilumai, susidaryti pelėsiui ar rasoti langams. Šią sistemą turinčių butų Lietuvoje kol kas nėra daug. Jau nuo 2016 metų lapkričio mėnesio bus projektuojami ir statomi tik A energinės klasės daugiabučiai, todėl rekuperacinė sistema privalės būti įrengta visuose butuose“, – pasakoja „Eika“ plėtros direktorius.
M. Žibūdos teigimu, nors dalis naujakurių turi rekuperacinę sistemą, tačiau jos nenaudoja arba naudoja retai, tokiu būdu stengdamiesi sutaupyti. Vadinasi, didėja rizika, jog jų bute kaupsis drėgmė. „Rekuperacinė sistema diegiama tam, kad nereikėtų atidaryti langų ir nebūtų prarandama šiluma. Tačiau gyventojai, nors ir turėdami šią sistemą, vis tiek verčiau atidaro langus nei ją įjungia. Todėl taupydami elektros energiją rekuperatoriaus veikimui, išleidžia šilumą, o vėliau išnaudoja daugiau sąnaudų šildymui, vadinasi, taupo ne toje vietoje“, – teigia M. Žibūda.
Šaltas oras pro orlaides
Pasitaiko skundų ir dėl šalto oro, kuris patenka pro orlaides. Šiltuoju metų laiku gyventojai išorinių sienų ar langų orlaidžių dažniausiai nepastebi, tačiau rūpesčių jos daugumai sukelia šaltuoju metų sezonu.
„Artėjant žiemai, gyventojai gali pajausti, jog orlaidė pučia šaltą orą. Jie bando ją uždaryti, tačiau orlaidės grotelės jau būna užšalusios. Bandant uždaryti užšalusias orlaidės groteles, jos lūžta ir tuomet reikia keisti visą stiklo paketą arba orlaidę. Kad taip nenutiktų, jomis pasirūpinti reiktų įpusėjus rudeniui, atitirpdyti plaukų džiovintuvu arba palaukti šiltesnės oro bangos grotelėms uždaryti“, – pataria „Eika“ atstovas.
Be to, pasitaiko atvejų, kai gyventojai skundžiasi, jog duše jaučia pro groteles pučiant šaltam orui. Taip yra dėl bendruose namo ventiliaciniuose kanaluose veikiančių orlaidžių. Šalto oro problemą gali išspręsti atbuliniai vožtuvai, kurie sumontuojami įrengiant apdailą. Šie vožtuvai leidžia orui išeiti, tačiau neleidžia patekti – taip patalpa nešaldoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva ieško galinčiųjų Odesos regiono mokykloje įrengti slėptuvę
Įgyvendindama bendrą projektą su Europos Sąjunga (ES), Lietuva ieško galinčiųjų Ukrainoje, Odesos regiono mokykloje, įrengti slėptuvę. ...
-
Priminimas iš VMI: liko tik viena diena
Naujausiais duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas pateikė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, o iš privalančių deklaruoti pajamas tai jau atliko beveik 77 proc., Eltą informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martyn...
-
Siaurukas atnaujina reisus iš Anykščių ir Panevėžio2
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ praneša šiltuoju metų laiku atnaujinantis reguliariuosius ir trumpuosius reisus. ...
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis3
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų14
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...