Karšti orai trikdo darbus: kaip gelbėtis?

Populiariausia kalbų tema darbovietėse – jau ne per televiziją matyti dainų, šokių konkursai, ne serialai, o karščiai. Ir darbe dažnai nuo jų nepasislėpsi.

Praėjusią savaitę į Lietuvą plūstelėję 30 laipsnių ir didesni karščiai dar negreit atslūgs. Sinoptikai laipsniu kitu mažesnį karštį žada tik po savaitės.

Laimė tiems, kas buvo suplanavęs atostogas gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Bet tokių šiuo metu tradiciškai nėra daug. Karšti orai trikdo darbus. Gali pablogėti darbuotojų sveikata, padaugėti traumų rizika. Kaip gelbėtis?

Darbdaviai domisi

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyr. darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, šiemet dėl darbo grafikų skundų dar negauta. Tačiau sulaukta darbdavių paklausimų, kaip organizuoti darbą, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. "Manau, netrukus ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai klausinės", – pasidalijo patirtimi darbo inspektorė.

Darbo inspektorių rekomendacijos kiekvienais metais nesikeičia. Darbdaviai privalo parūpinti saulės atokaitoje, daubose dirbantiems darbuotojams karščiams pritaikytus drabužius, kepuraites. Pavyzdžiui, juodo asfalto fone kepantiems kelininkams turi būti sudarytos sąlygas dažnesnėms negu įprastai pertraukoms pavėsyje ir atsivėsinti vandeniu. To nepaisančios įmonės gali būti nubaustos nuo kelių dešimčių iki tūkstančių eurų baudomis. Bet, anot R.Zubkevičiūtės, prieš tai pareikalaujama susitvarkyti.

Kiekvienais metais būna, kad dėl blogo vėdinimo į inspekciją kreipiasi ir patalpose dirbantys žmonės. Inspektoriai darbdaviams pataria arba įrengti vėdinimo sistemą, arba darbo metu daryti dažnesnes pertraukas, jų metu sudaryti darbuotojams sąlygas atsigaivinti vėsesnėse patalpose, o darbo vietose saulėkaitoje esančius langus uždangstyti.

Be to, vyr. inspektorė primena, kad Darbo kodeksas dabar leidžia darbdaviams ir darbuotojams susitarti ir pakooreguoti darbo grafikus, kaip visiems patogiau.

Gelbėja vanduo

Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Leonas Valius sako, kad pirmąją kaitrią savaitę nebuvo pastebimo pacientų srauto pagausėjimo.

"Dirbantys žmonės paprastai tomis ligomis serga mažiau, jų atsparumas yra didesnis, – sako prof. L.Valius. – Na, aišku, jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą atviroje saulėtoje vietoje, yra didesnė tikimybė perkaisti. Arba jei žmogus su pertraukomis visą dieną vairuoja automobilį – pavyzdžiui, pavažiuoja, pastato pusvalandžiui mašiną saulėkaitoje, ši įkaista, o jis važiuoja. Vėl pastato, vėl važiuoja. Tokie darbuotojai irgi jaučia ir galvos skausmus, nuovargį ir troškulį."

Jei nepakankamai vartojama skysčių, sutirštėja kraujas. Padidėja ir insulto rizika. O jei jau perkaitote, būtinas vėsus dušas.

Vasara tik prasidės, o jei visus tris mėnesius kamuos karščio bangos? Ar mūsų organizmai prisitaikys prie pasikeitusių klimatinių sąlygų?

"Didžiausia grėsmė bus sergantiesiems širdies nepakankamumu, turintiesiems ritmo sutrikimų, antsvorį, nutukimą, – paaiškino gydytojas. – Galimas ir skysčių netekimas, ir elektrolitų disbalansas, gali atsirasti natrio, kalio trūkumas, paūmėti lėtinės ligos."

Vienintelis bendras patarimas visiems karščio užkluptiesiems:  gerti daugiau skysčių.

"Pageidautina – ne vaisvandenių, ne kokakolos, o mineralinį vandenį, kad organizmas susigrąžintų visas prarastas medžiagas, – atsako profesorius. – Jei nepakankamai vartojama skysčių, sutirštėja kraujas. Padidėja ir insulto rizika. O jei jau perkaitote, būtinas vėsus dušas."

O ledai? Jie nepakenks karštą dieną?

"Kas ne per daug, tas nekenkia, – pataria Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas. – Gali kenkti ir tas pats skystis, jei jo išgersite daugiau nei 3–4 litrus. Kas su saiku – viskas galima.

Per karščius – peršalimas

Gydytojo teigimu, besikreipiančiųjų dėl šilumos smūgio į šeimos gydytojus nėra net ko lyginti su susirgusiųjų peršalimo ligomis srautais. Tiesa, per tokius karščius netrūksta ir… peršalusiųjų.

"Padažnėja sergančiųjų peršalimo ligomis, – sako prof. L.Valius. – Tai tie, kurie važinėja automobiliais įsijungę kondicionierius. Karšta ir šalta, karšta ir šalta – galima susirgti ir gerklės uždegimu, sloga, tonzilitais – ir virusiniais, ir bakteriniais. Kontrastas – iš karščio į šaltį, iš šalčio – į karštį yra negerai. Tada išsiderina ir imuninė sistema."

Specialistai tvirtina, kad temperatūra lauke ir vėsinamose patalpose arba transporto priemonėse neturėtų skirtis daugiau kaip 10 laipsnių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių