- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Populiariausia kalbų tema darbovietėse – jau ne per televiziją matyti dainų, šokių konkursai, ne serialai, o karščiai. Ir darbe dažnai nuo jų nepasislėpsi.
Praėjusią savaitę į Lietuvą plūstelėję 30 laipsnių ir didesni karščiai dar negreit atslūgs. Sinoptikai laipsniu kitu mažesnį karštį žada tik po savaitės.
Laimė tiems, kas buvo suplanavęs atostogas gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Bet tokių šiuo metu tradiciškai nėra daug. Karšti orai trikdo darbus. Gali pablogėti darbuotojų sveikata, padaugėti traumų rizika. Kaip gelbėtis?
Darbdaviai domisi
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyr. darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, šiemet dėl darbo grafikų skundų dar negauta. Tačiau sulaukta darbdavių paklausimų, kaip organizuoti darbą, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. "Manau, netrukus ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai klausinės", – pasidalijo patirtimi darbo inspektorė.
Darbo inspektorių rekomendacijos kiekvienais metais nesikeičia. Darbdaviai privalo parūpinti saulės atokaitoje, daubose dirbantiems darbuotojams karščiams pritaikytus drabužius, kepuraites. Pavyzdžiui, juodo asfalto fone kepantiems kelininkams turi būti sudarytos sąlygas dažnesnėms negu įprastai pertraukoms pavėsyje ir atsivėsinti vandeniu. To nepaisančios įmonės gali būti nubaustos nuo kelių dešimčių iki tūkstančių eurų baudomis. Bet, anot R.Zubkevičiūtės, prieš tai pareikalaujama susitvarkyti.
Kiekvienais metais būna, kad dėl blogo vėdinimo į inspekciją kreipiasi ir patalpose dirbantys žmonės. Inspektoriai darbdaviams pataria arba įrengti vėdinimo sistemą, arba darbo metu daryti dažnesnes pertraukas, jų metu sudaryti darbuotojams sąlygas atsigaivinti vėsesnėse patalpose, o darbo vietose saulėkaitoje esančius langus uždangstyti.
Be to, vyr. inspektorė primena, kad Darbo kodeksas dabar leidžia darbdaviams ir darbuotojams susitarti ir pakooreguoti darbo grafikus, kaip visiems patogiau.
Gelbėja vanduo
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Leonas Valius sako, kad pirmąją kaitrią savaitę nebuvo pastebimo pacientų srauto pagausėjimo.
"Dirbantys žmonės paprastai tomis ligomis serga mažiau, jų atsparumas yra didesnis, – sako prof. L.Valius. – Na, aišku, jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą atviroje saulėtoje vietoje, yra didesnė tikimybė perkaisti. Arba jei žmogus su pertraukomis visą dieną vairuoja automobilį – pavyzdžiui, pavažiuoja, pastato pusvalandžiui mašiną saulėkaitoje, ši įkaista, o jis važiuoja. Vėl pastato, vėl važiuoja. Tokie darbuotojai irgi jaučia ir galvos skausmus, nuovargį ir troškulį."
Jei nepakankamai vartojama skysčių, sutirštėja kraujas. Padidėja ir insulto rizika. O jei jau perkaitote, būtinas vėsus dušas.
Vasara tik prasidės, o jei visus tris mėnesius kamuos karščio bangos? Ar mūsų organizmai prisitaikys prie pasikeitusių klimatinių sąlygų?
"Didžiausia grėsmė bus sergantiesiems širdies nepakankamumu, turintiesiems ritmo sutrikimų, antsvorį, nutukimą, – paaiškino gydytojas. – Galimas ir skysčių netekimas, ir elektrolitų disbalansas, gali atsirasti natrio, kalio trūkumas, paūmėti lėtinės ligos."
Vienintelis bendras patarimas visiems karščio užkluptiesiems: gerti daugiau skysčių.
"Pageidautina – ne vaisvandenių, ne kokakolos, o mineralinį vandenį, kad organizmas susigrąžintų visas prarastas medžiagas, – atsako profesorius. – Jei nepakankamai vartojama skysčių, sutirštėja kraujas. Padidėja ir insulto rizika. O jei jau perkaitote, būtinas vėsus dušas."
O ledai? Jie nepakenks karštą dieną?
"Kas ne per daug, tas nekenkia, – pataria Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas. – Gali kenkti ir tas pats skystis, jei jo išgersite daugiau nei 3–4 litrus. Kas su saiku – viskas galima.
Per karščius – peršalimas
Gydytojo teigimu, besikreipiančiųjų dėl šilumos smūgio į šeimos gydytojus nėra net ko lyginti su susirgusiųjų peršalimo ligomis srautais. Tiesa, per tokius karščius netrūksta ir… peršalusiųjų.
"Padažnėja sergančiųjų peršalimo ligomis, – sako prof. L.Valius. – Tai tie, kurie važinėja automobiliais įsijungę kondicionierius. Karšta ir šalta, karšta ir šalta – galima susirgti ir gerklės uždegimu, sloga, tonzilitais – ir virusiniais, ir bakteriniais. Kontrastas – iš karščio į šaltį, iš šalčio – į karštį yra negerai. Tada išsiderina ir imuninė sistema."
Specialistai tvirtina, kad temperatūra lauke ir vėsinamose patalpose arba transporto priemonėse neturėtų skirtis daugiau kaip 10 laipsnių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...