- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaimams tuštėjant, parduotuvės tampa pagrindine kaimo žmonių pramoga. Tačiau prekybininkai sako, kad kaimiškose vietovėse išsilaikyti vis sunkiau, todėl ir parduotuvių uždaroma vis daugiau. Sociologai mano, kad tokių kaimų gaivinti tiesiog nebėra prasmės. Apie vieną tokių kaimų pasakota LNK reportaže.
Ismonių kaime šiuo metu gyvena apie 150 žmonių. Dažniausiai tokiose vietose parduotuvė gyventojams tampa pagrindinė pramoga.
„Bibliotekų nebėra, mokyklų nebėra, sueina žmonės, pasidalija naujienomis kaimo, problemomis kaimo ir jie čia praleidžia laiką“, – pasakojo „Trakų kooperacijos prekybos“ direktoriaus pavaduotojas Liudas Gliebus.
Ismonių parduotuvėje dirbančios seserys Zofija ir Marija sako, kad bėgant metams pas jas užsuka vis mažiau žmonių. Kooperacijos vadovai neslepia, kad tokias parduotuves nuo užsidarymo gelbėja tik pro šalį važiuojantys poilsiautojai.
Kaimuose mažėja žmonių.
„Savaitgaliais jų padaugėja, nes pas mus aplinkui yra daug ežerų ir atvažiuoja poilsiautojai“, – pasakojo pardavėja Marija.
„Kaimuose mažėja žmonių. Natūraliai – miršta, jaunimas išvažiuoja arba studijuoti, arba į užsienį užsidirbti. Vietinių gyventojų lieka labai nedaug ir dėl tos priežasties yra uždaromos parduotuvės. „Koops“ sistemoje gal penkiolika per pastaruosius metus uždaryta parduotuvių“, – skaičiavo „Trakų kooperacijos prekybos“ direktoriaus pavaduotojas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Masiškai užsidarinėjant parduotuvėms labiausiai kenčia ne verslininkai, o toliau kaimuose gyvenantys žmonės.
„Net ne į visas kaimo vietoves nuvažiuoja autobusai. Tada jie laukia arba parduotuvių ant ratų, jeigu tokios yra, arba važiuoja jų vaikai arba kaimynai, kurie turi transporto priemones, apipirkti į prekybos centrus“, – sakė L. Gliebus.
Realybė tokia, kad didžioji dalis mažesnių kaimų panašėja į dykynę.
„Grynai kaimiškos vietovės išnyks ir jų gelbėti, gal negražiai pasakysiu, bet ne visai yra prasmės. Tai yra labai didelės investicijos, o žmonės vis tiek bėga iš ten arba sensta“, – sakė Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Viktorija Baranauskienė.
Mažuose kaimuose, kuriuose parduotuvės dar neužsidariusios, vietiniai gyventojai išleidžia vis mažiau.
„Be abejo mažiau... Taupo tą pinigėlį velnias žino, kaip“, – atviravo pardavėja Sofija.
„Kaimuose gyvena žmonės, kurių pensijos arba uždarbiai labai minimalūs. Tos socialinės pensijos yra labai nedidelės. Jeigu jie galėjo prieš porą metų, tarkime, du–tris kilogramus mėsos už dešimt eurų nupirkti, tai dabar dviejų neįperka. Tada jie ką perka? Turbūt puikiai žinote – šlapias dešras, retas, kuris nuperka vytintą produktą“, – liūdną realybę pasakojo Liudas.
Kaime dirbančios pardavėjos sako, kad vietiniams gyventojams tokios parduotuvės dar yra ir vaistinės, ir vieta, kur jie gali lengvai susimokėti mokesčius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu11
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...