- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą.
Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus. Ji siūlo nustatyti, jog ši nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai statinio savininkui ar valdytojui yra išduotos elektrinės prijungimo sąlygos, leidimas plėtoti elektros gamybą.
„Manytina, kad toks reguliavimas gali pažeisti asmenų, planuojančių vykdyti ar vykdančių energetikos veiklą teisėtus lūkesčius dėl atliktų investicijų atsipirkimo“, – sakoma ministerijos išvadoje.
Lietuvos savivaldybių asociacija norėtų dar vieno kriterijaus, kada statinys būtų šalinamas – jeigu yra sumontuotas vandens telkinyje, kuris nėra naudojamas rekreacijai ar vietos gyventojų poreikiams tenkinti.
Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis užtvankų priklauso valstybei ir savivaldybėms, tačiau nenumatytas griovimui reikalingų lėšų poreikis.
„Atkreipiame dėmesį, kad projektas, įsigaliosiantis nuo 2024 metų sausio, finansiškai neįvertintas, t. y. nėra aiškus poveikis valstybės ar savivaldybių biudžetams“, – nurodo ministerija.
Šliuzų, dambų, užtvankų ar jų liekanų, o taip pat slenksčių, vandens pralaidų, keičiančių upės nuolydį ir kitų hidrotechninį statinių, kurie trukdo upių vientisumui, šalinimo tvarką Aplinkos ministerija pasiūlė siekdama greitesnio jų šalinimo. Dabar jos sudarytą kriterijų sąrašas derinamas.
Ministerija siūlo, kad užtvankos būtų griaunamos, jei neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojamos laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai. Jos būtų griaunamos ir tada, jei rekonstrukcijos išlaidos būtų didesnės už griovimo.
Aplinkos ministro pasirašytas įsakymas dėl jų pašalinimo tvarkos įsigaliotų kitų metų sausį.
Dabar Lietuvoje yra 1225 užtvankų, prie 96 užtvankų įrengtos hidroelektrinės, o dar 300 užtvankų neregistruotos. Pasak ministerijos, trečdalis tokių užtvankų galimai kelia grėsmę dėl jų nepatenkinamos būklės: dauguma statytos sovietmečiu ir nebeatitinka pradinės funkcijos, o jų išlaikymas daug kainuoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas: norima įpareigoti įmones, kad jų prekės nepasiektų Rusijos
Lietuvos įmonės turės užtikrinti, kad jų į trečiąsias šalis eksportuojamos dvejopos paskirties prekės nepasieks Rusijos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. ...
-
LEA kviečia pasikeisti neefektyvius šildymo katilus: paskubėkite, jei norite gauti kompensaciją
Neefektyvius šildymo katilus norintys pasikeisti gyventojai gali teikti paraiškas finansavimui gauti, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tris mėnesius truksiančiam kvietimų etapui skiriamas 8,5 mln. eurų finansavimas. ...
-
Įsigalioja Darbo kodekso pataisos: ką reikia žinoti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, praplečiantys ir konkretizuojantys susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. ...
-
Keičiasi „Sodros“ išmokų dydžiai: kiek bus mokama už vaiko priežiūrą, nedarbo ar ligos atveju?
2025 metais didėja nedarbo išmokos, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu &nd...
-
Gruodį naujų lengvųjų automobilių rinka neįtikėtinai augo
Praėjusių metų gruodį Lietuvoje įregistruoti 2 826 nauji lengvieji automobiliai – 41,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai&ldquo...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina šalyje augo
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse augo 40 proc. ir pasiekė 78,43 EUR/MWh. Tuo metu didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje siekė 111,79 Eur/MWh, Vokietijoje – 103,25 Eur/MWh, skelbia &bdquo...
-
Ekspertas: šis pokytis atims iš sukčių pagrindinį jų ginklą9
Siekiant apsunkinti telefoninių sukčių veiklą, Lietuvoje nuo Naujųjų metų atsirado reikalavimas registruoti naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius sako, kad šis pokytis atims iš suk...
-
TVF užsitikrino galimybę toliau skolintis iš Lietuvos banko1
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) užsitikrino galimybę skolintis iš Lietuvos banko (LB) beveik 300 mln. eurų, jei to prireiktų, ketvirtadienį pranešė LB. ...
-
Hofmanas paprieštaravo aplinkosaugininkams: gyvulininkystės sektorius nekuria problemų aplinkai
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad Lietuvoje praktikuojama gyvulininkystė, skirtingai nei teigia aplinkosaugininkai, nekuria jokių problemų aplinkai. Politiko teigimu, iššūkių Lietuvoje šiandien labiau kelia gyvulių t...
-
Apklausa: kas ketvirtas neturi finansinio plano 2025-iesiems
Nauji metai daugelį įkvepia imtis naujų veiklų ar sudaryti naujametinių tikslų sąrašą. Vis dėlto, kas ketvirtas (26 proc.) lietuvis teigia neturintis ir nematantis poreikio turėti finansinio plano 2025 m., rodo „Citadele“ banko ini...