Įsigaliojo nauji reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia – jeigu nurodyta, kad produktas pagamintas Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad ir jo gamybai panaudotos žaliavos yra lietuviškos. Todėl jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę.

Pagrindine produkto sudedamąja dalimi laikoma ta dalis, kuri sudaro daugiau kaip 50 proc. viso produkto arba kurią vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu. Pavyzdžiui, braškių uogienės pagrindinė sudedamoji dalis – braškės, duonos produktų – atitinkami javų miltai, vaisinių ledų – vaisių tyrė, kiaulienos gaminių – kiauliena, pieno produktų – pienas ir pan.

Tad tais atvejais, kai, pavyzdžiui, ant braškių uogienės bus deklaruojama, kad tai yra Lietuvoje pagamintas produktas, tačiau gamybai naudotos braškės bus išaugintos ir atgabentos iš kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkijos, bus privaloma papildomai nurodyti, kad gamybai naudotų braškių kilmės šalis yra Lenkija, arba tiesiog pažymėti, kad braškių kilmės šalis yra kita nei paties produkto. Tuo tarpu jeigu minėtų braškių uogienės, paženklintos užrašu „pagaminta Lietuvoje“ ar pan., gamybai būtų naudojamos Lietuvoje išaugintos braškės, papildomai jokios informacijos apie braškių kilmę gamintojas nebus įpareigojamas pateikti.

Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (t. y. jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais.

Vis dėlto, reaguodami į vartotojų susidomėjimą, nemažai gamintojų maisto produktų ir žaliavų kilmę nurodydavo ir savanoriškai, naudodami su tuo susijusius įvairius paaiškinimus, grafinius vaizdus, simbolius arba sąvokas. Pavyzdžiui, terminus „pagaminta Lietuvoje“, „lietuviškas produktas“, „Kilmės šalis – Lietuva“ ir pan. arba valstybių vėliavų simbolius ir kt. Toks ženklinimas ir simbolika ir toliau galės būti naudojama, tačiau nepaisant jų, maisto produkto etiketėje vartotojai turės matyti ir pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, jei jis skiriasi nuo produkto, taip pat produkto gamintojo, pakuotojo, pardavėjo ar importuotojo pavadinimą bei adresą.

Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su senojo pavyzdžio ženklinimo informacija pranyks palaipsniui, nes iki balandžio 1 d. pateikti rinkai ar paženklinti maisto produktai dar gali būti teisėtai parduodami iki kol baigsis jų atsargos.

Naująsias taisykles nustatė Europos Komisijos reglamentas, todėl jos galios visose Europos Sąjungos valstybėse. Susipažinti plačiau galite čia.