- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas atsakingas už 160 mln. permoką ESO? Situacija susidomėjo ir Generalinė prokuratūra. Plačiau – LNK reportaže.
„Normalioje valstybėje jau nebebūtų tokios įmonės vadovybės. Finansų ministerija turėtų visų atsiprašyti, o finansų ministrė turėtų labai rimtai pagalvoti apie savo politinę atsakomybę“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Kol politikai tyli, Generalinė prokuratūra nusprendė pasidomėti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Situacija sudomino ir advokatų tarybą.
„Laukiame labai aiškios pozicijos ir įvertinimo, ar tai nėra piktnaudžiavimas, ar tai nėra peržengtos Baudžiamojo kodekso atsakomybės ribos“, – kalbėjo advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Daugiausiai klausimų kelia 15 metų terminas, per kurį ESO pasižadėjo permokas gražinti. Jį nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Paprastai yra numatytas senaties terminas, po kurio asmuo nebegali išieškoti skolos. Maksimalus terminas yra dešimt metų“, – sakė M. Kukaitis.
Pats ESO vadovas pasiaiškinti dėl skolos gyventojams nusprendė tik penktadienį.
„Kilo nemažai atgarsių. Dalis informacijos yra klaidinanti“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
Leido suprasti, kad dėl permokos kaltas ne ESO, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Sako net buvo pateikę ieškinį teismui, tačiau po diskusijų atsiėmė.
„Atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas. Buvo priimtas sprendimas, kad turi kitaip būti skaičiuojama turto bazė“, – sakė R. Radvila.
„Susiję su nelabai vykusia skaičiavimo metodika, kuri nelabai tinka energetikai. Buvo perkelta iš kitos srities. Buvo didelė diskusija dėl ESO. Galų gale reguliuotojas turbūt įrodė, kad pagal jų skaičiavimus turėtų būti tokie skaičiai“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas ginasi, kad tai visai nesusiję su metodika.
„Vietoje to, kad pinigai būtų investuoti į tai, kas buvo suderinta, jie buvo investuoti į naujų vartotojų rinkimą. Nuo tų investicijų buvo skaičiuojami kapitalo kaštai. Bet tai nereiškia, kad nuo to turto, į kurį nebuvo investuota, irgi turi būti skaičiuojami kapitalo kaštai“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Pasirodo, kad ir suma, kurią gyventojai permokėjo, yra didesnė. Valstybės kontrolė neperžiūrėjo viso penkerių metų reguliavimo laikotarpio.
„ESO vartotojams turi gražinti 213 mln. eurų per visą reguliavimo laikotarpį“, – kalbėjo R. Pocius.
53 mln. eurų skirtumą ESO per sumažintą tarifą jau yra gražinęs. Valstybės kontrolė priskaičiavo, kad kiekvienam elektros vartotojui ESO skolingas po 89 eurus. Tačiau įmonė atkerta, kad skaičiai netikslūs. Du trečdaliai permokos tenka ne buitiniams, o verslo vartotojams, kurie elektros suvartoja daugiau.
„Kadangi tai yra skirstomo tarifo dedamoji dalis, ji turėtų būti skaičiuojama per kilovatvalandes. Suma, kurią 100 kilovatvalandžių per mėnesį sunaudojantis klientas permokėjo, yra 19 eurų per šešis metus. Tai yra trys eurai per metus“, – sakė R. Radvila.
ESO negali gyventojams atiduoti pinigų greičiau nei per 15 metų. Mat privalo toliau investuoti į infrastruktūrą dėl tinklo patikimumo. Tikina, kad baimė, jog žmonės gaus nuvertėjusią sumą, yra nepagrįsta.
Reikia spręsti kolektyvinio ieškinio klausimą.
„Pati pinigų suma yra indeksuojama, skaičiuojamos palūkanos. Ta suma bus didesnė 46 mln. eurų nei šiandien yra suskaičiuota“, – teigė R. Radvila.
„Kiekvienas sprendimas turi už jo stovinčią pavardę. Tos pavardės turi būti labai aiškiai įvardijamos. Turi būti labai aiški atsakomybė“, – sakė A. Mazuronis.
„Nemanau, kad apskritai yra atsakomybė. Tai labiau yra įprastinė veikla“, – sakė R. Radvila.
„Tie nukrypimai yra visiškai normalus dalykas. Neturėtume kalbėti apie kažkokias atsakomybes“, – kalbėjo R. Pocius.
Teisininkai įsitikinę, kad atsakomybę prisiimti kažkas vis tiek turės.
„Reikia spręsti kolektyvinio ieškinio klausimą“, – sakė M. Kukaitis.
Iš gyventojų permokų ESO sugebėjo išsimokėti 258 mln. dividendų. Kadangi valstybė valdo 90 proc. įmonės akcijų, pinigai turėjo grįžti atgal į biudžetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: valstybė skirs per 1 mln. eurų energijos kaupikliams įsirengti
Energetikos ministerija skelbia daugiau nei 1 mln. eurų paramos kvietimą energijos kaupikliams įsirengti. ...
-
Vyriausybė patvirtino rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės paramos išmokos
Ministrų kabinetas pirmadienį patvirtino 2025 metų rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės paramos išmokos. ...
-
Populiarėja trumpalaikė nuoma savarankiškai įsiregistruojant: kokių problemų kelia?
Trumpalaikės nuomos modelis, naudojant savarankišką įsiregistravimą, populiarėja ir Europoje, ir Lietuvoje. Keli veiksmai išmaniajame telefone ar kompiuteryje, SMS žinute gautas raktų dėžutės kodas ir nuomojamo buto raktai jau jūsų ra...
-
Nuo kitų metų rugsėjo didės vidutinė mokytojų alga
Nuo kitų metų rugsėjo vidutinis mokytojų atlyginimas turėtų siekti 1 878 eurus po mokesčių ir vidutiniškai padidės 8,2 proc., skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
„Litgrid“ dėl pažeisto „EstLink 2“ kabelio: tai tapo didžiausiu įvykiu – kaip atsilieps vartotojams?
Pirmąją Kalėdų dieną buvo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis. Nuo tada apribotos galimybės importuoti pigią energiją iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis lėmė didesnes elektros kainas Lietuvoje, ta...
-
Paaiškėjo, kas gamins elektrinius laivus sostinei už beveik 2 mln. eurų
Vilniaus savivaldybės bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) kelionėms Nerimi už 1,85 mln. eurų perka keturis elektrinius laivus. ...
-
Užimtumo tarnybos prognozės nedžiugina – ko galima tikėtis?
Lietuvos darbo rinkos barometras gruodį siekė 96,6 balo, arba 3 balais mažiau nei lapkritį, o Europos – 98,9 balo, arba 0,1 balo mažiau. Tai reiškia, kad situacija darbo rinkoje blogėja. ...
-
Valstybės kontrolės prognozės: iššūkių šalies ekonomikai gali kelti sudėtinga tarptautinė aplinka
Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad realus šalies bendrasis vidaus produktas 2025 metais augs 3 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei šiemet (2,4 proc.). Finansų ministerija gruodį prognozavo 2,8 proc. BVP augimą kitais metais. ...
-
SADM: nuo kitų metų didės kai kurių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai1
Nuo sausio 1 d. didės mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Svarbiausi 2024-ųjų Lietuvos ekonominiai įvykiai
Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2024 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. ...