- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad profsąjungų reikalavimas šiemet padidinti mokytojų atlyginimus reikalautų padidinti valstybės skolą, tačiau tai, anot jos, nebūtų išeitis.
Pasak jos, Vyriausybė gali įvykdyti tai, kas numatyta nacionaliniame susitarime dėl švietimo, tačiau dabartiniai mokytojų atstovų pasiūlymai juos keičia iš esmės.
Taip ministrė pirmininkė komentavo Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus pedagogų atlyginimus kilstelti dar šiemet.
„Reikalavimas šiemet padidinti darbo užmokestį reikalautų atidaryti iš naujo biudžetą, papildomai pasiskolinti, padidinti valstybės skolą. Bet niekas iš mūsų nėra toks naivus, jog nežinotų, kad tai turi savo kainą“, – pirmadienį interviu „Info TV“ televizijai sakė premjerė.
„Šiandien padidinę valstybės skolą tam, kad galėtume padidinti atlyginimus, turėsime padidinti skolos aptarnavimo išlaidas kitąmet ir ateinančiais metais ir taip mažinsime savo galimybes kelti tuos pačius atlyginimus“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė priminė, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Matau paprastą išeitį – ponas Navickas kažkur yra pasakęs, kad jis nereikalauja nieko kito nei to, kas yra nacionaliniame susitarime. Puiku. Jei mes sutariame, kad įgyvendinsime nacionalinį susitarimą, kaip numatyta 2024 metais, tai mes tikrai galime susitarti“, – sakė premjerė.
A. Navicko profsąjunga žada streikuoti. jeigu Vyriausybė neįgyvendins jos reikalavimų.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse ir kitų dalykų pirmadienį taip pat paskelbė Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...