Į Lietuvos rinką žada ateiti naujas bankas: ko tikėtis?

Plačiau apie tai papasakojo finansų ekspertė  Jekaterina Govina.

„Pirmiausiai reikėtų apsibrėžti, apie kokius bankus mes kalbame ir kokioje nišoje jie galėtų veikti. Jei paimtume mokėjimo paslaugas, tai manyčiau, kad turime pakankamai konkurencingą rinką šiuo metu, išskyrus verslo sąskaitas. Tikrai girdime verslininkų nuogąstavimus, kad mūsų bankai, atidarydami sąskaitas, darydami pervedimus, yra ganėtinai konservatyvūs. Galbūt tas naujasis bankas būtų šiek tiek lankstesnis tuo atžvilgiu. Jei paimtume būsto kreditavimą, tai tikrai norėtųsi konkurencijos šiame segmente, ypatingai siūlant gyventojams lankstesnes sąlygas būsto kreditui. O skaudžiausia sritis yra verslo kreditavimas. Tai šiame segmente esame Europos čempionai blogąja prasme. Mūsų verslininkai pakankamai sunkiai gali gauti paskolą iš banko, palyginus su kitomis valstybėmis. Šioje srityje tikrai norėtųsi daugiau konkurencijos ir kad naujasis bankas palengvintų galimybę mūsų verslininkams pasiskolinti“, – sakė ekspertė.

– Gal jums teko girdėti, apie kokios valstybės žaidėją mes kalbame?

– Girdime daug iš viešosios erdvės. Tiek mūsų prezidentas, tiek finansų ministrė kalbėjo su Lenkijos bankais. Taip pat buvo kalbų apie Ispanijos bei Vokietijos bankus. Svarstant apie tai, kam mes galėtume būti įdomūs, reikia turėti omenyje, kad Lietuva yra labai maža. Bet kokiam globaliam bankui einant į Lietuvą, jie tikriausiai žiūri į mus kaip į bendrą regioną. Pagal visą mentalitetą, rinkos suvokimą esame arčiausiai Lenkijos bankų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Lenkija labai artima šalis, kaimynė. Kodėl tiek laiko nėra naujo žaidėjo?

– Kai koks nors didesnis bankas svarsto apie plėtrą užsienyje, jis žiūri į tas valstybes kaip į teritorinius vienetus. Jei mes pasižiūrėtume į Lietuvą su 2,5 mln. gyventojų, tai tie įėjimo į rinką kaštai yra dideli. Įeinant į rinką, reikia susikurti infrastruktūrą, reikia turėti padalinį. Jei bankas išdavinėtų paskolas, tai reikia ir žmonių, kurie tai padarytų. Taip pat reikia žmonių išieškoti skolas. Didesnės teritorijos, didesnės valstybės turi pranašumą prieš Lietuvą. Bet žiūrint į Lietuvos bankų rodiklius, kurie yra labai geri, esame tikrai patrauklūs.

Didesnės teritorijos, didesnės valstybės turi pranašumą prieš Lietuvą. Bet žiūrint į Lietuvos bankų rodiklius, kurie yra labai geri, esame tikrai patrauklūs.

– Kaip naujas žaidėjas galėtų priversti dabartinius bankus keistis? Kodėl tie bankai iki šiol nesikeitė? Ar nededame per daug vilčių į šį naująjį banką?

– Neturėtume tikėtis kažko radikalaus. Turėtume tikėtis tik aktyvesnės konkurencijos. Aktyvesnė konkurencija gali privesti prie didesnio pasirinkimo, prie geresnių ir pigesnių paslaugų. Galime paimti visai neseną pavyzdį mokėjimo paslaugų sektoriuje. Naujai atsiradęs „Revolut“ bankas paskatino mūsiškius pagerinti tas paslaugas savo vartotojams. Puikiai prisimenu, kad darydami pavedimus arba gaudami pinigų iš kitų vartotojų, mes dar mokėjome už pinigų įskaitymą bankams. Pinigų pervedimas, ypatingai užsienio valiuta, labai brangiai kainuodavo. Jei palygintume situaciją, kuri buvo prieš penkerius metus, su dabartine situacija, tai mokėjimo sektoriuje ta kokybė ir paslaugų kaina labai reikšmingai pagerėjo. Ko galime tikėtis iš to naujo žaidėjo, jei jis ateis, tai šiek tiek geresnės kokybės.

–  Jei atėjęs bankas nuspręstų čia įsikurti nepaisant darbuotojų susiradimo, biurų  įsirengimo sunkumų, per kiek laiko jis galėtų pradėti veikti?

– Priklauso. Jei tai būtų bankas, kuris jau turi licenciją Europos Sąjungos šalyje, tai jo atėjimas iš principo yra paprastas, žiūrint iš teisinės pusės. Jei kalbėtume apie kažkokį naują, nežinomą žaidėją, galbūt veikiantį kitame verslo segmente ir jam reikėtų išsiimti banko licenciją, tai pakankamai ilgas procesas teisine prasme. Vien banko licencijos gavimas gali užtrukti iki dviejų metų. Bet greičiausiai mes kalbame apie jau veikiantį Europos Sąjungoje banką, kuris galėtų pakankamai lengvai įeiti į rinką. Tie kaštų ir laiko resursai būtų labiau iš infrastruktūrinės pusės.