Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?

Iš pirmo žvilgsnio įprastą kiaušinį mokslininkui įdėjus į specialų įrenginį, kompiuteryje matyti akivaizdūs skirtumai. Jodu ir selenu praturtintas kiaušinis skiriasi spalva, kuri matoma tik naudojant specialią programą.

„Turime ištirti, kurie turi tų medžiagų, kurie neturi. Šiam tikslui naudojama specializuota vaizdo kamera, gebanti įsiskverbti į kiaušinį kuo giliau, jo nesulaužant. Skaitmeniniai vaizdai, gauti iš tos kameros, yra apdorojami dirbtinio intelekto metodais ir tada tas matematinis aparatas pasako, kuris kiaušinis turi jodo, o kuris ne“, – aiškino procesą Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.

Kad kiaušiniuose atsirastų jodo ir seleno, vištos lesinamos specialiu lesalu.

„Paruošiami lesalai. Tie lesalai yra optimizuojami pagal 90 kiekybinių ir kokybinių parametrų, įskaitant baltymus, apykaitos energiją, virškinamąsias aminorūgštis, taip pat yra premikso dalis, kurią sudaro vitaminai ir mikroelementai, įeina trylika vitaminų, šeši mikroelementai“, – apie patobulintą lesalą pasakojo KTU Dirbtinio intelekto centro projektų vyr. darbuotojas Romas Gružauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tokių kiaušinių prireikė esą dėl to, kad tai deficitinės medžiagos, kurių su maistu gaunama mažiausiai, o valgant tokius kiaušinius, nereikėtų vartoti maisto papildų.

„Galima nueiti į vaistinę, nusipirkti įvairių preparatų ir suvartoti. Tačiau įsisavinimas tų produktų ne visada gali būti tinkamas, o kai mes juo gauname iš kiaušinio, jų biologinis įsisavinimas yra kitoks“, – aiškino skirtumus R. Gružauskas.

Bandymai atliekami Vievio paukštyne. Kitokio lesalo gauna virš 9 tūkst. vištų.

„Lesalo pasikeitimas yra labai minimalus. Pagrindinė struktūra, kaip kviečiai, kuri sudaro didžiąją dalį lesalo, išlieka ta pati. Pasikeitimai yra tik procentinėje dalyje, tad paukščiui tai nesudaro visiškai jokios reakcijos“, – pasakojo bendrovės vadovas Mindaugas Antanaitis.

Visgi žmonės, išgirdę apie naujuosius mikroelementais praturtintus kiaušinius sako, kad ne kiekvienas drįstų tokius valgyti, nes tai neįprasta.

Tačiau, pasak mokslininkų, tokie kiaušiniai nėra dirbtiniai, nes vištos natūralių medžiagų gauna su maistu.

„Jie bus natūralūs, bet praturtinti žmogui naudingomis medžiagomis. Niekas nekvestionuoja jodo gerųjų savybių“, – ramino besibaiminančius mokslininkas V. Raudonis.

Paukštyno vadovas mano, kad inovatyvūs kiaušiniai rinkoje turėtų rasti savo pirkėją.

„Tam, kad mes tiksliai viską žinotume, privalome atlikti tyrimus, ar tikrai viskas nukeliavo į pačią kiaušinių sudėtį. Tolesni veiksmai yra su žmonėmis, žiūrima, ar žmogaus organizmas lygiai taip pat gali pasisavinti jodą su selenu iš kiaušinio“, – apie tyrimą pasakojo M. Antanaitis.

Mokslininkams baigus tyrimus, toliau medžiagų pasisavinimą tirs medikai. Tikimasi, kad pirmieji kiaušiniai su jodu ir selenu prekyboje galėtų pasirodyti po metų.