- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant jas. Pokalbis apie palūkanų normų augimą ir grąžinimo tendencijas Lietuvoje LNK reportaže.
Beveik pusė paskolas turinčių žmonių teigia susiduriantys su sunkumais grąžindami paskolas. Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad birželį palūkanų normos dar daugiau augs. Tad tikėtina, kad tų, su sunkumais susiduriančių, žmonių bus dar daugiau. Apie tai LNK žurnalistė Asta Dudurytė pasikalbėjo su „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadove ekonomiste Jakaterina Rojaka.
– Kaip atrodo tie sunkumai, apie kuriuos kalba apklaustieji?
– Na, sunkumus kiekvienas įvardija skirtingai. Vieniems sunkumas, kad negali išvažiuoti į norimas atostogas, kitiems – kad negali nusipirkti tam tikrų maisto produktų. Tai yra labai natūralu, kadangi palūkanų normos pakilo labai staigiai ir per labai trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai, pavyzdžiui, kas mokėjo po 300 eurų kas mėnesį, tai dabar tenka mokėti 500.
– Taip, o kai kuriems suma ir padvigubėjo. Iš tiesų tos sumos yra gana įspūdingos. Ir jei suma, kurią žmogus pasiėmė, buvo maksimali arba arti maksimumo, ką jis galėjo tuo metu lengvai mokėti, tai, žinoma, kad tas padidėjimas yra labai smarkiai jaučiamas. Tačiau ką mes matome iš statistikos, tai, nepaisant to, kad sunkumų patiria daugelis turinčių paskolas, vėlavimų mokėti už būsto paskolą kol kas nefiksuojama. Jeigu matoma, kad situacija gali prastėti, tai žmonės arba kreipiasi į kredito įstaigą, arba susimokama visą paskolą, o visas kitas išlaidas bando apkarpyti. Na, būsto paskola yra saugiausia paskolos forma, vėlavimų ją mokėti būna mažiausia. Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
– Ar žmonės jau priprato prie palūkanų didėjimo? Ką prognozuojate, jei ECB dar kilstels palūkanų kartelę?
– Labai tikėtina, kad kilstels, nes matome, kad euro zonoje infliacija taip sparčiai nemažėja, kaip norėjo matyti politikai ir ECB. Deja, infliacija išsilaiko gana aukštame lygyje, o Lietuvoje infliacijos lygis yra dar aukštesnis. Tikėtis, kad žmonės pripras prie tokių skaičių, yra sunku. Tikėtis, kad išgyvens tą laikotarpį – taip, teks išgyventi.
Vėlgi, tikėtina ir tai, kad palūkanų normos kils, bet vėliau jos turėtų stabilizuotis, nes jau ir augimas visoje euro zonoje labai smarkiai pradeda šlubuoti ir, akivaizdu, kad toliau kelti tiesiog bus neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad sunkumai iškart praeis, nes infliacija vis tiek išlieka aukšta, kol kas ji yra dviženklė, ir palūkanų normos bus aukštos. Tai bent jau dvejus metus nuo tos akimirkos, kai nustos augti palūkanų normos, žmonės vis dar jaus spaudimą būsto paskolas grąžinti.
– Tai ką belieka daryti jau pasiėmusiems paskolas? Dar labiau susiveržti diržus?
– Svarbu paminėti, kad jei asmuo ar namų ūkis mato, kad artėja finansinių sunkumų laikotarpis – patartina kreiptis į kredito įstaigas ir perdėlioti, pergalvoti mokėjimų grafiką. Susitarti dėl kitokio mokėjimų laikotarpio, prašyti mokestinių atostogų ar ieškoti kitų išeičių. Refinansavimas taip pat yra viena iš galimybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu9
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...