Gynybos fondas: ar tvariai, greitai ir solidariai?

3 proc. jau pasiekti

Nors Prezidentas Gitanas Nausėda tik penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, Fondo siekiamas gynybos finansavimo rodiklis 2025-iesiems – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai – jau pasiektas prieš savaitę. Finansų ministerija (FM) paskelbė, kad, gynybai papildomai paskyrus dar 136 mln. eurų, peržengiame 3 proc. kartelę. Besidžiaugiant reiktų neužmiršti, kad Lietuvos BVP auga, tad kitąmet šiųmetės sumos tokiam rodikliui pasiekti neužtektų.

Be šių papildomų milijonų gynybai ir saugumui šiemet buvo numatyta apie 2,3 mlrd. (įskaitant laikiną bankų solidarumo įnašą) arba beveik 2,8 proc. BVP. Tiesa, papildomai injekcijai teko skolintis, o gynybai finansuoti reikia tvarių įplaukų.

Tie 136 mln. – 65 proc. sumos, kitąmet ketinamos surinkti į Gynybos fondą. Pirminis optimistinis užmojis buvo 400 mln. eurų, paskui ambicijos sumažintos iki 300 mln. Tačiau pagal Seimo priimtus sprendimus iki tokių scenarijų toli: kitąmet tikimasi į Fondą gauti 209 mln. eurų. Seimas nubalsavo už tai, dėl ko pavyko sutarti, o pavyko ne dėl visų siūlymų, vadinasi, iki siektinos sumos žiojėja skylė.

Giedrimas Jeglinskas aiškina, kad apskritai planuojamos pajamos iš visų šių Fondo sudedamųjų dalių yra tik prielaidos, tad sprendimas skolintis tai, ko nepavyks surinkti iki 3 proc. BVP gynybai, iš principo yra teisingas.

Kitaip: A. Butkevičiaus manymu, reikėjo išleisti su gynyba susietas obligacijas ir padaryti mokestinę reformą, o ne keitinėti po vieną mokesčių straipsnį. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Šaltinių kokteilis

Aitvarai pinigų nesuneš, atkirto premjerė Ingrida Šimonytė į opozicijos kritiką, kad nevalia nei Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinti, nei dirbančiųjų individualiai daugiau apmokestinti, blogai ir akcizus kurui kelti. Vis dėlto sutarta dėl keturių pagrindinių Fondo šaltinių. Daugiausia – 87 mln. eurų tikimasi iš padidinto tabako, alkoholio ir kuro akcizo, 60 mln. – iš dar metams pratęsto bankų solidarumo įnašo, 37 mln. – iš pelno mokesčio padidinimo. Dar 25 mln. iš savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio bus skirta civilinei saugai savivaldybėse stiprinti.

„Dėl finansavimo šaltinių stebuklo Vyriausybė nesukūrė, bet ir negalėjo to padaryti. Fondas – tai paprastas įvairių mokesčių, akcizų ir kitų priemonių suneštinis įrankis. Jo pagrindinė inovacija yra ta, kad identifikuotų finansavimo šaltinių surinktos lėšos keliaus tiesiai į šį Fondą, o ne į bendrą biudžetą. Tai duoda Fondui lankstumo, kuris ypač vertingas ateities perspektyvoje, keičiantis rinkų ir Lietuvos finansinei situacijai“, – vertina JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyr. bendradarbis, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, krašto apsaugos eksviceministras G. Jeglinskas.

O pinigų, primena jis, galime rasti arba didindami mokesčius, arba mažindami išlaidas, arba per skolos didinimą, suvokiant, kad ją reiks grąžinti. Todėl pasiūlytas priemonių kokteilis, kuris konsensuso principu daugeliui Seime yra daugmaž priimtinas.

Daugiausia ir visuomenės, ir politikų pritarimo sulaukė vadinamojo solidarumo įnašas nuo bankų pelno. Bet, atkreipia dėmesį G. Jeglinskas, jo vertė su laiku kis ir gali visiškai išnykti, nes esame priklausomi nuo bankų pelnų. Dabar iš esmės motyvuojame bankus dirbti dar pelningiau – didinti paslaugų ir kitus įkainius, todėl greičiausiai tai nėra tvarus sprendimas.

Verslas neprieštaravo, kad vienu procentiniu punktu būtų padidintas pelno mokestis. Opozicijos atstovai siūlė jį kelti dviem procentiniais punktais, tam pritarė ir Prezidentas. Vis dėlto valdantieji nutarė, kad tai kenktų ekonomikos augimui.

Tačiau, pasak opozicijos atstovo – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario ekspremjero Algirdo Butkevičiaus, nors Gynybos fondą priėmėme, bet kaip jis veiks, kaip tie įnašai atrodys, yra neaiškumų. „Nutarta padidinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu. Bet, pavyzdžiui, šių metų valstybės biudžeto pajamų plano pelno mokesčio dalies už penkis mėnesius neįvykdėme. Tad klausimas, ar į Gynybos fondą pervedinėsime vieną procentinį punktą nuo surinktų lėšų, ar nuo patvirtinto plano, o jei bus perviršis, ar nuo jo? Tokią metodiką galima taikyti, kai yra stabilu, finansų pajamų planas vykdomas 100 proc., nes tada pelno mokestį padidinus vienu procentiniu punktu tiek padidėja ir pajamos“, – aiškina A. Butkevičius.

Jis primena, kad pelno mokesčio dalis Fondą pasieks vėliau nei kiti jo šaltiniai: nors įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio, šis mokestis yra už finansinius metus ir skaičiuojamas jiems pasibaigus.

Jei išmintingai investuosime Fondo pinigus, jų grąža viršys dabar vyraujančias pinigų kainas. Tapsime saugesni, ateis investicijų, tai kurs ekonominę vertę.

Kiek viskas brangs

Degalų akcizų didinimas priimtas daugiausia konservatorių ir liberalų balsais, opozicija tam prieštaravo. Bet akcizų dedamoji – didžiausia Fonde. Į jį kitąmet bus pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų.

„Augantys akcizo mokesčiai neabejotinai turės efektą infliacijai ateityje ir kainų augimui jau dabar. Kainų augimą pajusime visi, bet dabar sunku prognozuoti, kiek jos augs, t. y. kiek lanksčiai vieno ar kito mokesčio ar akcizo didinimas paveiks kainas parduotuvėse. Akcizų didinimas tabakui ir alkoholiui yra viena, tačiau kuro kainos tiesiogiai daro įtaką visai ekonomikai“, – konstatuoja G. Jeglinskas.

Delfi skaičiavimais, litras benzino kitais metais pabrangs maždaug 6–7 centais, o dyzelino turėjo pabrangti 6 centais, tačiau įskaičiavus ir anksčiau patvirtinto šios degalų rūšies akcizo augimą (siekiant jį suvienodinti su benzino) galutinis dyzelino pabrangimas sieks apie 16 centų. Dėl indėlio į Fondą ir įskaičiavus jau anksčiau priimtus sprendimus dėl trimečio akcizų plano 0,5 l alaus kitąmet pabrangs 5 centais, o iki 8,5 proc. stiprumo vyno – 11 centų, stipresnio – 21 centu, 20 vienetų cigarečių – 26 centais. 2026 ir 2027 m. kainos kils dar labiau.

A. Butkevičius pabrėžia, kad degalų akcizų tarifo padidinimas labai jautrus prekių ir paslaugų kainų padidėjimui ir namų ūkių vartojimui. Beje, primena jis, anksčiau didindami akcizų dydžius tardavomės su kaimynais – Latvija, Lenkija, nes mūsų šalis nėra didelė, o degalų kainoms padidėjus jų vartojimas sumažėja.

Ekspremjeras atkreipia dėmesį, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija (EK) Lietuvai nuolat rekomenduoja tvarkyti mokesčių reformą ir pataria kaip, tačiau to nedarome. O tokie sprendimai, kokie priimti dėl Gynybos fondo, neigiamai atsilieps ir mūsų šalies konkurencingmui. Pasak A. Butkevičiaus, šiuo aspektu mūsų šalis jau dabar yra krizinėje situacijoje, tik garsiai apie tai nekalbame.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis daro prielaidą, kad didindami akcizą valdantieji kiek gudravo: ne tik siekė surinkti lėšų gynybai, bet ir paleido tam tikrus mokestinės reformos elementus, kad vykdytų įsipareigojimą EK kelti akcizus taršiam kurui ir galėtų gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. – RRF) pinigų.

Opozicija piktinosi, kad Gynybos fondą nuspręsta finansuoti ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų indėliu. Prezidentas laikėsi nuomonės, kad tarp Gynybos fondo mokestinių sprendimų neturėtų būti visuotinių vartojimo mokesčių, o akcizas kurui pagal savo esmę toks yra, nes tai persikels į paslaugas ir prekes.

A. Butkevičius primena, kad Fondo naudai atsisakyta ir kai kurių lengvatų. Pavyzdžiui, sudarę gyvybės draudimo, pensijų trečios pakopos sutartis, jei jų pajamos neperžengia tam tikros ribos, dabar dalį įmokų gali susigrąžinti, tačiau to neliks. Be to, jei sudarysite gyvybės draudimo sutartį, ne tik negausite kompensacinės lengvatos, bet ir išsiėmę investicinę grąžą atskaičius neapmokestinamąjį dydį nuo likusios sumos reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį, ko lig šiol nereikėjo.

Solidarumas: A. Romanovskio nuomone, įnašai į Fondą turėtų būti maksimaliai visuotini, nes valstybės gynyba nėra vien sėkmingai dirbančių įmonių rūpestis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Našta verslui

Tačiau kai kurių savo pirminių idėjų teko atsisakyti ir valdantiesiems. Nebus labiau apmokestinta dalis žmonių, dirbančių su verslo liudijimu, vietoj 60 mln. eurų iš savivaldybių pasitenkinta 25 mln. Nepasiūlyta ir verslo idėja vienu procentiniu punktus didinti PVM. Bet atsivėrusią skylę Fonde FM sumąstė užkišti 10 proc. draudimo sutarčių (išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir gyvybės) mokesčiu, tai pavadindama saugumo įnašu.

„Pirminiame siūlyme, kai vyko derybos tarp Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių atstovų, apie draudimo sutarčių apmokestinimą nebuvo kalbos. Toks siūlymas atsirado vėliau ir visai netikėtai. Kaip netikėtai atsirado, taip netikėtai nutarta jo netraukti į Seimui pateiktą paketą“, – sako A. Romanovskis.

Vis dėlto buvo paskelbta vieša konsultacija, o FM tinklalapyje pristatant Gynybos fondą saugumo įnašas pateikiamas kaip dar viena priemonė prie jau patvirtintų, kurią „suderinus bus teikiama Seimo rudens sesijoje“. Nors dėl jos dar nesutarta, rašoma, kad ji jau kitąmet turėtų sugeneruoti 50 mln. eurų.

„Pagal valdančiųjų komunikaciją manau, kad tai stums buldozerio principu. Daug verslo asociacijų išplatino bendrą raštą dėl nepritarimo, nepritaria ir kitos organizacijos. Tad ką reiškia pasakymas – suderinsime ir pateiksime Seimui? Kaip galima suderinti, jei tiek verslo, tiek vartojų organizacijos kategoriškai tam nepritaria?“ – piktinasi A. Romanovskis.

Jis kritikuoja, kad atmestas siūlymas vienu procentiniu punktu padidinti PVM. Jis bandė skaičiuoti, kiek dėl to per mėnesį vidutiniškai padidėtų jo mamos pensininkės išlaidos, – vos 5 eurai. „Bet buvo argumentas, kad tai – vartojimo mokestis, padidėtų ir gaunančių nedideles pajamas išlaidos. Tačiau juk gynybai skirtas Fondas – tai solidarumo mokestis, visi prie jo turi prisidėti. Verslo mintis buvo, kad įnašai į jį turi būti maksimaliai visuotini ir kuo horizontalesni, o ne sudėti visą naštą vienam sektoriui. Valstybės gynyba nėra vien sėkmingai dirbančių įmonių rūpestis. Verslas prisidės per pelno mokestį, bet per PVM būtų prisidėjęs kiekvienas. O 10 proc. draudimo sutarčių mokestis – labai drastiška ir nekvepia solidarumu“, – kritikuoja A. Romanovskis.

Alternatyvų buvo

Visi žavėjosi, kai verslas ir kai kurios kitos organizacijos paskelbė iniciatyvą „4 procentai“, siūlė politikams tokį tikslą įrašyti Partijų susitarime dėl gynybos. O gynybos mokesčio ar Gynybos fondo idėja, primena A. Romanovskis, buvo jo paties ir Verslo konfederacijos, ją paskelbė tą pačią dieną, kai prasidėjo pilno masto agresija prieš Ukrainą. Tačiau dvejus metus valdantieji nieko nedarė. Pagaliau prasidėjus diskusijai ji truko beveik septynis mėnesius.

„Kai prasidėjo derybos pas premjerę, paklausiau, kodėl nevertina mūsų siūlymų. Beje, juos rengėme remdamiesi Kipro patirtimi. Mokestis turėjo būti labai paprastas, horizontalus, visiems teisingas ir neskausmingas: po vieną procentinį punktą pelno, pridėtinės vertės ir individualią veiklą vykdančių gyventojų pajamų mokesčių. Tik per antrą susitikimą jį pradėjo vertinti. Tačiau paėmė mažiausiai politiškai jautrius klausimus – PVM didinti atsisakė, nors ir ekonomistai sutinka, kad tai būtų mažiausiai skausminga: turtingi mokėtų daugiau, o turintieji mažas pajamas mažiau.“

LVK nuomone, kad jei nėra politinės valios, klausimą galima spręsti skolinimusi, o iš vienu procentiniu punktu padidinto pelno mokesčio pasidengtų skolos palūkanos. Juolab Lietuvos skolinimosi rodikliai idealūs. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė skolinosi per ekonomikos ir finansų krizę, Sauliaus Skvernelio – per COVID-19 pandemiją, ir tai išėjo į naudą.

„Ir nebūtų reikėję kelti jokių revoliucijų ir mokestinių pseudoreformų. Tačiau padarė Fondą kaip suneštinį vakarėlį iš daug elementų, sukėlė daug šurmulio, be kurio buvo galima šį klausimą išspręsti“, – mano A. Romanovskis.

A. Butkevičius taip pat sako, kad būtų daręs kitaip: „Būčiau pasitvirtinęs gynybos ar saugumo finansavimo specialiąją programą, joje numatęs, kokios sumos reikalingos ir iš kokių pajamų šaltinių, iš kokių mokesčių galėtų susidaryti ta suma. O jei pinigų trūktų, paskutinė galimybė – pasiskolinti.“

Vis dėlto, jo vertinimu, lyginant su pirmu projektu, galutinis variantas yra šiek tiek mažesnė blogybė, nors ji vis tiek išlieka didelė. „Reikėjo išleisti su saugumu ir gynyba susietas obligacijas ir padaryti rimtą mokestinę reformą, o ne ištraukinėti po vieną mokesčių straipsnių pakeitimų projektus. Gyventojų taupymas išaugęs, reikėjo duoti truputį didesnes palūkanas ir paskatinti žmones galvoti apie savo indėlių investavimą su valstybės garantija. Bankų indėlis galėjo būti dar didesnis. O mokesčių reforma Lietuvoje vis tiek neišvengiama, nes valstybės finansiniai įsipareigojimai, skolos aptarnavimo išlaidos kitąmet dar labiau augs“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Prioritetai: Lietuvos saugumo strategija yra atgrasymo užtikrinimas, todėl, pasak G. Jeglinsko, per šią prizmę ir turėtume vertinti būsimas investicijas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kur tai investuosime?

Ir G. Jeglinską nuvylė logika dėl skolinimosi iš savų piliečių: „Kodėl kai skolinamasi iš kapitalo rinkų, mokame tikrąją rinkos kainą (dešimt metų Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas yra apie 3,7 proc.), o kai norime, kad savo piliečiai skolintų valstybei, mums pajamingumas ribojamas iki 2 proc.?“

G. Jeglinskas primena, kad mūsų šalies kredito reitingas, kuris nustatomas įvertinus įvairius kriterijus, dabar yra A (Standard and Poors) ir A2 (Moodyʼs). Mūsų skola yra viena mažiausių ES.

„Mes galime skolintis didelėmis sumomis, jei tik žinotume, kur norime šiuos pinigus investuoti. Jei sakome, kad oro gynyba yra svarbiausias atgrasymo prioritetas, tai eikime į Eurodolerio kapitalo rinkas ir skolinkimės tiek, kiek reikia. Jei perkame didelę ir brangią, bet būtinąją karinę techniką iš pažangiausių ir turtingiausių partnerių valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos ir JAV), tikrai yra būdų suformuoti finansavimo paketus su tų šalių finansinėmis institucijomis“, – siūlo G. Jeglinskas.

Jis stebisi, kad vis dar bijome skolintis. Juk skolinimosi esmė yra ta, kad, jei finansuojamo projekto kapitalo grąža yra didesnė nei skolos kaina, tai skolintis verta ir tą reikia daryti. „Jei žinome, kaip galime padidinti šalies saugumą ir kokių pajėgumų tam reikės, šių projektų grąža tikrai viršys dabar vyraujančias pinigų kainas. Lietuva taps saugesnė, ateis investicijų, daugės komercinės veiklos, tai kurs ekonominę vertę“, – mano G. Jeglinskas.

Jis sako norintis tikėti, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas gerai žino, į kuriuos svarbiausius prioritetus šio Fondo lėšos bus investuojamos. Nustatant prioritetus, gynybos eksperto manymu, esminis dalykas, į ką turime atsižvelgti, – kokį atgrasomąjį efektą turės investavimas į tam tikrą gynybinį pajėgumą. Lietuvos saugumo strategija yra užtikrinti atgrasymą, todėl per šią prizmę ir turėtume vertinti būsimas investicijas.

Gynybos eksperto manymu, gerai suprantame, kad, norint sukurti karinių pajėgumų, kurie kartu su investicijomis į sąjungininkų infrastruktūrą ir pilietinės visuomenės iniciatyvas užtikrintų efektyvų atgrasymą, būtina tvariai, bet ir greitai didinti gynybos finansavimą. „Iš esmės Gynybos fondas Lietuvoje sukuria gynybos mokestį, kuris susidės iš įvairių dedamųjų. Ateityje vienas dedamąsias galima bus nuimti, kitas pridėti. Toks lankstumas yra gerai“, – sako G. Jeglinskas.

Kol kas būtinybė – pridėti. Valdantieji tikisi tai padaryti dar šioje kadencijoje, bet kažin, ar pavyks be „buldozerio“.

Gynybos fondo šaltiniai 2025 m. (eurais)

Iš padidinto tabako, alkoholio ir kuro akcizo – 87 mln.

Iš metams pratęsto bankų solidarumo įnašo – 60 mln.

Iš pelno mokesčio padidinimo – 37 mln.

Iš savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio – 25 mln.

Iš viso: 209 mln.

Taip pat tikimasi 50 mln. eurų iš kol kas nesutarto Saugumo įnašo (draudimo sutarčių ((išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir gyvybės) apmokestinimo.

Šaltinis: Finansų ministerija