- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės Seimui teikiamame 2025 m. biudžeto projekte nenumatant skirti lėšų neapmokestinamųjų pajamų dydžiui (NPD) auginti, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina – tam nebebuvo vietos. Tačiau, anot jos, NPD jau 2024 m. buvo padidintas 20 proc., o minimali mėnesinė alga (MMA) – apie 10 proc., tad neapmokestinamoji atlygio dalis buvo didinta „avansu“.
„NPD praeitais metais augo 20 proc., o MMA – 10 proc. Todėl sakyčiau, sprendimai padaryti avansu. NPD didinimas buvo susijęs su mokesčių pertvarka, kuri nebuvo padaryta. Vietos jam didinti nebėra“, – po biudžeto pristatymo žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„NPD formulėje įrašyta MMA. Tai, net nedidinant maksimalaus NPD, jis išsiplėtė“, – patikino ministrė.
NPD kitąmet, kaip planuojama biudžete, turėtų išlikti toks, koks ir šiemet – siekti 747 eurus.
Ministrė pabrėžė, kad šioje kadencijoje NPD dydis buvo smarkiai artinamas prie MMA. Ji priminė, kad nuo 54 proc. siekusio santykio 2019 m., NPD 2024 m. jau prilygo 81 proc. MMA.
„Pats planas priartinti NPD prie MMA per penketą metų buvo vienareikšmiškai vykdoma“, – tvirtino ji.
Anot G. Skaistės, tokiems sprendimams biudžete „neliko erdvės“ dėl poreikio vykdyti įstatymuose įtvirtintus įsipareigojimus mokytojams, pensininkams ir gydymo sektoriaus atstovams.
„Kadangi poreikiai ateinantys iš praeitų metų yra dideli, įskaitant mokytojų atlyginimą, indeksavimus. Dėl to visa erdvė, kuri galima buvo išnaudoti, buvo naudota įsipareigojimams“, – pabrėžė ji.
Pats planas priartinti NPD prie MMA per penketą metų buvo vienareikšmiškai vykdoma.
Trečiadienį Vyriausybei buvo pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Jame numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“
Taip pat numatoma, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.
Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.
Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas4
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu4
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų1
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...