Atgimsta prekyba su Kinija: pykčių – lyg nebūta?

„Visas tas procesas užtruko turbūt beveik metus, kol paskutinius konteinerius pavyko išmuitinti, o kitus nukreipti kažkur, realizuoti, parduoti už simbolinę kainą. To pasekoje mūsų įmonė patyrė tiesioginius nuostolius arti 4 mln. amerikietiškų dolerių“, – dalijosi bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ vadovas Kazimieras Kaminskas.

Šilutiškiai savo kailiu pajuto, ką reiškia mažai valstybei susipykti su milžine Kinija. Daugiau rizikuoti nebenori.

„Jeigu šiandien pradėsim eksportuoti, tarkim, ir tie santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos normalizuotųsi, turbūt niekas mums negali šiai dienai garantuoti, kad rytoj neatsitiks panašių siurprizų“, – teigė K. Kaminskas.

Kas Kinijos rinką palaidojo, kas į ją sugrįžta. Naujausia statistika rodo, kad eksportas į komunistinę valstybę šoktelėjo keturis kartus. Per pirmąjį šių metų pusmetį į Kiniją išvežta lietuviškų prekių už 41 mln. eurų. Pernai tuo pačiu metu – tik už 12 mln. eurų.

Turbūt niekas mums negali šiai dienai garantuoti, kad rytoj neatsitiks panašių siurprizų.

„Stebime šiokį tokį simbolinį atsistatymą eksporto statistikoje. Matyt, tai susiję su viena eksporto prekių rūšimi“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kas ta prekė, ministrė nedetalizuoja, bet tai tikrai ne lietuviška mėsa, pienas ar miltai. Anot jos, tai kažkas iš medicinos technologijų prietaisų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neoficialiais duomenimis, eksporto į Kiniją augimą lėmė lietuviški laboratoriniai reagentai, kurie leidžia nustatyti virusus, bet pramonininkai sako, kad pro Kinijos jūros muitinę patenka ir kitos lietuviškos prekės.

„Optikos, informacijos – tai čia tikriausiai mūsų lazerio kategorija. Vyksta chemijos produktai. Varis, matau, neatsigavęs yra, nes anksčiau buvo eksportuojama nemažai būtent tokių produktų. Elektroninė įranga taip pat ten važiuoja“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.

Didžiausi lazerių ir biotechnologijų gamintojai į kamerą kalbėti nesutiko, bet sakė, jog eksporto apimtys nesikeičia. Statistika rodo, kad kai kurių prekių eksportas per metus išaugo nuo keliasdešimties tūkstančių iki milijonų.

„Tai yra labai maži skaičiai ir tai greičiausiai lėmė keli arba netgi vienas atsitiktinis sandoris. Iš tikrųjų, Kinijos rinka neatsiveria, ji dar nepasiruošus arba nenori priimti lietuviškos kilmės produktų arba apskritai bet kokios kilmės produktų iš Lietuvos. Tad kol kas tai nereiškia nieko“, – atviravo ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Pramonininkai mano, jog eksporto atsigavimas tęsis ir toliau. Kinijos rinkoje įvyko lūžis. Boikoto visoms lietuviškoms prekėms nebėra.

„Vis tik galiausiai lietuviškos prekės muitų sistemoje Kinijoje atsiranda vėl. Kadangi pastangos tiek Europos Sąjungos, tiek, matyt, ir pačios Lietuvos duoda vaisių, todėl ta prekyba po truputį atsigauna“, – tvirtino E. Stonkutė.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, prekyba su Kinija menkniekis, palyginti su kitomis Ramiojo vandenyno šalimis. Į Australiją, Japoniją, Pietų Korėją ir kitur eksportas šešis kartus didesnis ir šiemet jau uždirbta 250 mln. eurų.

„Mes netekom Kinijos ir nieko naujo neatradom. Trumpuoju laikotarpiu, kad konteinerių nereiktų mesti į vandenį, mes tas prekes, kurios buvo Kinijos uostuose, pardavėm su didžiuliu nuostoliu aplinkinėse rinkose. O visas kitas augimas nesusijęs su Kinijos augumu, nes netgi prekių segmentai kitokie“, – teigė S. Besagirskas.

Kinijos nuostolių vis dar nekompensuoja ir Taivanas. Tiek šiemet, tiek pernai lietuviškų prekių eksportas – toks pats – 11 mln. eurų.