- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per savaitę benzinas pabrango procentu, dyzelinas – daugiau nei dviem, praneša LNK.
Plačiau ape tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Ar nepanašėja situacija į prieš metus buvusią? Kiek dar galime tikėtis to kilimo?
– Situacija yra visai kitokia. Praėjusiais metais turėjome rimtesnes problemas. Prasidėjęs karas ir nepritaikytos sankcijos Rusijai lėmė tai, kad turėjo persidėlioti visi naftos gamybos ir tiekimo srautai pasaulyje. Trūko naftos perdirbimo pajėgumų, dėl to ypač buvo pabrangęs dyzelinas. Dabar tos problemos nėra. Dabartinė kuro kainos kilimo priežastis yra susijusi su brangesne nafta, kurią pabrangino Saudo Arabijos, Rusijos apribota gavyba. Kaina dar gali pakilti dešimtadaliu, bet nepakils iki tokio lygio, kaip buvo prieš metus.
– Kaip tas dešimtadalis gali jaustis?
– Galutinėje kuro kainoje nafta sudaro iki ketvirtadalio visos kainos. Kita dalis yra perdirbimas, transportas, mokesčiai. Kuras galėtų pabrangti keliais centais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip vyksta procesas nuo sprendimo mažinti naftos gavybą iki to rezultato mūsų piniginėse?
– Sprendimas mažinti naftos gavybą akimirksniu atsispindi rinkose. Pakyla naftos kainos. Visos tiekimo grandinės, nuo gamintojų iki mažmenininkų, reaguoja į tai ir koreguoja savo kainas.
– Ir iš karto pastebime tai ir prekių kainose?
– Transporto kainos turi šiek tiek įtakos galutinėms prekių kainoms. Bet šiuo metu dauguma žaliavų yra atpigusios, tas kompensuoja transporto kainų pakitimus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri slopina infliaciją, yra maža paklausa tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Kai pirkėjų nėra, kai jie išrankūs, renkasi pigesnes prekes, įmonėms yra sudėtingiau kelti kainas, net jei pakyla sąnaudos.
Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.
– Kas turėtų sustabdyti tą kainų kilimą?
– Tiesioginė įtaka yra iš naftos. Visi kiti komponentai yra fiksuoti. Naftos kaina priklauso ir nuo paklausos. Ta kaina galėtų sumažėti, jei smarkiai kristų vartojimas, jei žmonės mažiau keliautų lėktuvais, automobiliais. Taip pat nafta gali pigti, kai yra naftos perteklius.
– Lietuvoje kainos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, bet Lenkijoje jos dar mažesnės. Kodėl taip susidėliojo?
– Gali būti daugybė veiksnių. Gali būti skirtingos maržos ir skirtingi mokesčiai.
– Ką patartumėte vairuotojams, kurie planuoja prisipilti pilną baką šį savaitgalį. Ar šis žingsnis praktiškas?
– Manau, kad Lietuvoje yra labai mažai žmonių, kurie tokiais principais planuoja pirkti kurą. Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...