EK: Lietuva – viena iš lyderių pagal viešąsias skaitmenines paslaugas

Anot EK ataskaitos, Lietuvos viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybė per metus gerėjo 1 proc. – šalis pakilo iš 7-tos į 6-tą vietą tarp ES valstybių.

Pagal šį kriterijų lyderės yra Malta, Estija, Liuksemburgas, Islandija bei Suomija.

Vis dėlto, anot EK, kitose srityse Lietuva dar turi tobulėti: nors Lietuva padarė didelę pažangą didindama gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygį ir dirbančių informacinių ir ryšių technologijų specialistų skaičių, šalis galėtų tobulėti pagal pažangiąsias technologijas.

„Išlieka tam tikrų iššūkių, ypač susijusių su pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir debesijos, įsisavinimu įmonėse ir skaitmeninio ir ekologinio perėjimo sinergijos kūrimu. Tačiau praėjusiais metais Lietuva pagerino 5G ryšio aprėptį“, – ataskaitoje teigia EK.

Lietuvos viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybė per metus gerėjo 1 proc. – šalis pakilo iš 7-tos į 6-tą vietą tarp ES valstybių.

 

„Matydami sparčią ir kitų šalių pažangą turime nesustoti vietoje ir toliau tobulinti skaitmeninimo sritį“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ataskaitos, Lietuva per metus labiausiai pažengė skaitmeninių įgūdžių ir specialistų srityse: Lietuvos gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygis per metus augo 4,1 proc., IRT specialistų skaičius – 11,4 proc., kompiuterinė debesija – 10,1 proc., 5G ryšio aprėptis – 9,8 proc., o skaitmeninių paslaugų gyventojams ir verslui naudojimas augo atitinkamai iki 86,7 ir 95,9 proc.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog Lietuvos interneto ryšys galėtų būti geresnis.

„Nors Lietuvoje 98,9 proc. apgyvendintų teritorijų padengta pagrindine 5G ryšio technologija, gigabitinio ryšio diegimo dinamika buvo nedidelė: labai didelės spartos tinklų (VHCN) ir šviesolaidinio ryšio iki patalpų (FTTP) padengimas išliko toks pat, kaip ir pernai, – 78,1 proc. (abiem atvejais – BNS), palyginti su ES vidurkiu (atitinkamai 78,8 proc. ir 64 proc.)“, – rašoma ataskaitoje.

Ataskaita taip pat atkleidė, kad Lietuva pažangių technologijų srityje gali pasiekti dar daugiau, pavyzdžiui, naudodama dirbtinį intelektą ir debesiją įmonėse, sparčiau kurdama ir plėtodama skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos sinergiją.

„Lietuvoje įmonių, naudojančių dirbtinį intelektą, debesiją ar duomenų analitiką, rezultatai įvairūs (53,5 proc., ES – 54,6 proc.), ir iš esmės yra kur tobulėti. Išlieka spragų, ypač debesijos (33,6 proc. ir 38,9 proc.) ir dirbtinio intelekto (4,9 proc. ir 8 proc.) įsisavinimo srityje“, – vertina EK.