Šiandien teismai yra užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis – kiauri radiatoriai butuose. Kas dėl to kaltas? Gyventojai teigia, kad tai ne jų turtas ir kaltas namo administratorius ar bendrija, o namo administratoriai laikosi priešingos nuomonės.

Taigi, kam paprastai tenka susimokėti? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnysis teisininkas Mantas Baigys.

– Pagal teisinį reguliavimą radiatorius, esantis gyvenamosiose patalpose, yra laikomas bendrojo naudojimo objektu. Bylose buto savininkai dažnai tai naudoja kaip argumentą ir įrodinėja, kad, pvz., būtent namo administratorius yra kaltas, nes jam yra perduota bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad buto savininkai dažnai nežino apie jiems tenkančias pareigas ir nestebi radiatorių būklės.

Tačiau tai savaime nepašalina buto savininko atsakomybės. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus buto savininkas turi pareigą prižiūrėti savo bute įrengtus šilumos įrenginius (radiatorius) ir apie pastebėtus trūkumus informuoti, pvz., namo administratorių.

Dėl šių priežasčių, teismuose yra suformuota praktika, kad už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, trūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti atsakomybę už kylančius padarinius.

Išskyrus tuos atvejus, jeigu: 1) buto savininkas praneša namo administratoriui ar kt. apie avarinę radiatorių būklę, o prižiūrėtojas nesiima jokių veiksmų arba 2) buto savininkas įrodo, kad namo administratorius ar kt. neatliko ir (ar) netinkamai atliko kitas jam teisės aktuose nustatytas pareigas ir būtent tai galėjo lemti avariją.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad buto savininkai dažnai nežino apie jiems tenkančias pareigas ir nestebi radiatorių būklės namuose (arba net neįsileidžia patikrinti jų būklės namo prižiūrėtojui), ir tai būna dažna avarijų priežastis. Kitaip tariant, buto savininkai būna pasyvūs ir vėliau teismuose nustemba, kodėl aplieto buto kaimynai ar draudimo bendrovės juos padavė į teismą dėl žalos atlyginimo. Susiklosčius tokiai situacijai, pagal naujausias teismų praktikos tendencijas, įprastai buto savininkui teks patuštinti piniginę.

Taigi, butų savininkai turėtų įsidėmėti, kad, nepaisant, jog daugiabutyje veikia bendrija ar administratorius, tai nešalina savininkams tenkančių pareigų vykdymo. Tokios nuoseklios ir dažnu atveju savininkams nežinomos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje.