- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms.
LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.
Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad sankcijų apėjimo požymis yra augantis reeksportas į šalis, kurios siejamos su Rusija ir Baltarusija.
„Jų (sankcijų – BNS) vengimo ar apėjimo atvejų per pastaruosius metus stipriai išaugo. Išsiskiriame ir kaip šalis, kurioje reeksportas, siejamas su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, reikšmingai auga. Tai kelia grėsmę Lietuvos, jos nacionalinių institucijų ir atskirų verslo sektorių reputacijai“, – LBA pranešime sakė E. Čipkutė.
Asociacija atkreipia dėmesį, jog pareiga ir atsakomybė įgyvendinant sankcijas siejama tik su finansų įstaigomis, kontroliuojančiomis mokėjimus, tačiau vien tai negali užkirsti sankcijų apėjimo schemų importo-eksporto srityje.
„Nekontroliuodama verslo subjektų dalyvavimo šiose schemose, Lietuva kuria geopolitinę grėsmę. Be to, finansų įstaigų procedūros neretai verslo atstovų vertinamos nesupratingai. Pasitaiko ir situacijų, kad šie informacijos apie gabenamas prekes bei galutinį jų panaudojimą neturi, ją slepia arba vengia pateikti, galimai klastoja dokumentus“, – teigiama rašte.
Dauguma atvejų dvejopos paskirties ir sankcionuotos prekės per Lietuvą reeksportuojamos iš svetur, todėl, LBA manymu, Lietuva gali pelnyti agresorių tarpininko reputaciją ES.
„Taip Lietuva rizikuoja susikurti reputaciją Europos Sąjungos pilkosios zonos, kurios verslas tarpininkauja ar tiesiogiai gabena prekes į agresorėms draugiškas valstybes, o per jas – galimai į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigiama LBA rašte, kurį asociacija ketvirtadienį išsiuntė Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai bei Lietuvos bankui.
Eksporto pokyčių vertinimas, atliktas remiantis viešais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atskleidė, kaip per pastaruosius metus pakito dvejopos paskirties ir sankcionuotų prekių keliai per Lietuvą: pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, eksportas į Rusiją labai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją – išaugo.
LBA teigia, kad panašios tendencijos būdingos visam Lietuvos eksportui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios: eksportas į Kirgiziją pirmąjį ketvirtį išaugo net 19,3 karto, Armėniją – 10 kartų, Sakartvelą – 3 kartus, Kazachstaną – 1,6 karto, Tadžikistaną – 1,4 karto.
Be to, per metus padidėjo eksportas į Uzbekistaną (86 proc.), Azerbaidžaną (74 proc.), Turkiją (63 proc.), Serbiją (57 proc.), Moldovą (32 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (25 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...