- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonėms gera gyventi ir kurtis ten, kur yra darbo vietų, kur galima jaustis saugiai, džiaugtis arti esančiu darželiu, mokykla, poliklinika, kultūros namais ar teatru. Kad tai nebūtų prabanga netgi atokiausiuose šalies kampeliuose, šiandien jau nuveikta išties nemažai. Kasdienes pastangas mažinti gyvenimo kokybės atotrūkį tarp Vilniaus bei kitų Lietuvos regionų skatina ir Europos Sąjungos investicijos.
Su nauju, jau įsibėgėjančiu 2021–2027 m. ES finansavimo periodu šie siekiai įgyja dar didesnį pagreitį, o apie regionams skiriamą išskirtinį dėmesį byloja iškalbingi skaičiai: daugiau 4,2 mlrd. eurų ES struktūrinių fondo lėšų bus nukreipti ne į sostinę, o atiteks kitoms Lietuvos apskritims.
Finansavimas pasieks kiekvieno regiono tikslus
Kiekvienas Lietuvos regionas turi gausybę galimybių augti, tik svarbu atrasti kiekvieno išskirtinumą ir jį tinkamai išnaudoti. Ir šiuo ES finansavimo laikotarpiu tam yra sukurta ne viena priemonė Finansų ministerijos teigimu, ypatingas dėmesys bus skiriamas smulkiajam bei vidutiniam verslui regionuose kurti bei plėtoti, tam bus plečiamas ir didinamas verslo inkubatorių, centrų, verslo „spiečių“ pajėgumai (iš struktūrinių ES fondų verslo pradžiai vienam gavėjui numatyta iki 800 tūkst. eurų).
Taip pat – inovacinėms veikloms skatinti. Pavyzdžiui, ES finansavimas regionams suteikia puikias galimybes įvairių startuolių proveržiui. Regionuose veikiantys „Spiečiai“ jau dabar suteikia galimybę aktyviam jaunimui įgyvendinti savo verslo idėjas, o naujo periodo beveik 4 mln. eurų ES investicijų tokiems projektams sukurs ne vieną darbo vietą.
Dėl ES investicijų panaudojimo regionai spręs patys
Tik priminsime, kad regionams suteikiama daugiau laisvės patiems priimti sprendimus dėl savo teritorijos plėtros ir lėšų panaudojimo atitinkamiems projektams – tam skirta 1,6 mlrd. eurų.
Gyventojai, bendruomenės, vietos savivalda gali patys nuspręsti, ko jiems iš tiesų reikia.
Taip pat, Naujasis Europos Sąjungos investicinis laikotarpis atveria ypač plačias galimybes Lietuvos regionams tapti patraukliais investicijų ir ekonomikos centrais. Numatoma investuoti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir kitus penkis regioninius centrus – Alytų, Marijampolę, Tauragę, Uteną, Telšius. Siekiama šiuose miestuose ir regionuose skatinti verslumą, naujų darbo vietų kūrimą, didinti žmonių gyvenimo kokybę, kartu spręsti ekonominius, aplinkos, klimato, demografinius ir socialinius uždavinius.
Kuriant 2021-2027 m. ES investicijų planus daugiausia dėmesio skiriama žmogui. Įsiklausoma į vietos žmonių, bendruomenių, ekspertų nuomones ir investuojama, kad visoje Lietuvoje aplinka, viešoji infrastuktūra ir paslaugos būtų prieinamos, saugios ir patogios visiems. Tam, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės padėties, sveikatos būklės ir t.t., jaustųsi svarbus ir reikalingas.
ES investicijos Lietuvai
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės augimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų.
Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai Kurti.
Informavimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai10
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių21
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje5
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...