Darbas ir pensija – (ne)būtina?

„Iš pradžių labai sunku buvo. Ryte atsikeliu, atrodo, kad pramiegojau darbą. Labai neramu be darbo. Gal reikėjo poros metų, kol įpratau. Jei dirbi, reiškia gyveni“, – kalbėjo senjoras.

„Pensininkai jau užsitarnavo pailsėti, pakeliauti“, – sakė moteris.

„Visą gyvenimą buvau vairuotojas. Man dabar jau 85 m. Bet vis dar traukia vairuoti“, – teigė senjoras.

„Mano sesei 70 m. ir ji vis dar dirba sporto salėje valytoja. Jei nori pinigų, reikia dirbti“, – kalbėjo moteriškė.

„Kiek uždirbai, tiek užtenka. Viskas“, – teigė gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia negalvoti, o dirbti. Kai dirbi, viskas būna gerai“, – sakė vyriškis.

Ką atskleidžia Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, papasakojo VU mokslininkė Kristina Zitikytė.

– Tai kokie signalai pasako senjorui, kad išėjus į pensiją vis dar gali dirbti?

– Mokslininkai sutaria, kad gali būti dvi dažniausios priežastys. Iš vienos pusės, tai galėtų būti motyvas, kad žmogus gali ir nori tai daryti. Norisi ir toliau megzti ryšius su visuomene, neprarasti savo pozicijų darbe. Antras motyvas gali būti visiškai priešingas – žmogus gal jau ir ne visai norėtų ir jėgų nelabai turėtų, bet finansinė padėtis verčia toliau dirbti.

– Ar buvo paskaičiuota, kiek piniginėje turėtų būti pinigų, kad senjoras jau norėtų dirbti?

– Sunku išmatuoti finansinę išraišką. Paskutiniai mūsų mokslininkų tyrimai parodo, kad nors ir atrodytų, kad būtent tie žmonės, kurie anksčiau uždirbdavo mažiau, kurių pensija šiandien yra mažesnė, turėtų būti labiausiai motyvuoti likti darbo rinkoje. Visgi situacija visiškai paradoksali ir dirbti ilgiau lieka tie, kurie ir anksčiau uždirbo didesnį atlygį ir kurių ir pensija dabar didesnė. Rezultatai yra visiškai kitokie, nei mes įsivaizdavome. Gal ir yra tas finansinis motyvas, tačiau ilgiau dirbti pavysta tiems, kurie ir anksčiau darbo rinkoje buvo įsitvirtinę stipresnes pozicijas.

– Šiais metais buvo skelbiama, kad kas dešimtas senjoras jaučiasi vienišas, kad gyvena uždarą gyvenimą. Anksčiau kalbinti senjorai irgi patvirtino, kad liūdna išėjus iš darbo. Kai kurie netgi sapnavo košmarus. Kiek čia svarbus sveikatos veiksnys?

Reikia negalvoti, o dirbti. Kai dirbi, viskas būna gerai.

– Mūsų tyrimai parodo, kad sveikatos veiksnys yra labai svarbus. Mes suprantame, kad net ir prie didžiausių norų likti darbo rinkoje būtų labai sudėtinga, jei pati sveikata neleistų to padaryti. Sveikatos veiksnys atsispindi tiek statistikoje, tiek žmonių atsiliepimuose. Mes matome ir pasaulio statistikoje, kad visi europiečiai gyvena ilgiau ir gyvenimo trukmė ilgėja. Tačiau Lietuvoje tų sveikų gyvenimo metų trukmė yra perpus mažesnė. Europietis, sulaukęs 65 m., dar gali tikėtis, kad apie dešimt metų sveikata bus pakankamai gera. Tuo tarpu Lietuvoje ta trukmė yra 6 m. Reiškia, kad ta prasta sveikata gali labai daug apriboti, nepaisant to, kad norėtume ilgiau likti darbo rinkoje.

– Galbūt galite pasidalinti statistika, kiek Lietuvoje yra dirbančių senjorų šiuo metu?

– Šiuo metu apie 74 tūkst. senjorų dirba. Prieš metus apie 9 proc. visų pensininkų dirbdavo, o dabar ta dalis dirbančiųjų yra padidėjusi iki 12 proc. Metai iš metų dirbančių pensininkų dalis didėja.

– Kiek turėtume turėti pensininkų darbo rinkoje?

– Tai labai sudėtingas klausimas. Reikėtų nagrinėti kiekvieną šalį. Kalbant apie Lietuvą, labai sunku išmatuoti. Šiandien svarbu žiūrėti į pačius veiksnius, kurie riboja ir nepaskatina išlikti darbo rinkoje.

– Tyrimas jau atliktas. Kas toliau? Gal jis keliaus į valdžios koridorius, gal galima tikėtis kažkokių sprendimų?

– Mokslininkų nustatyti rezultatai siųs žinutę tiek visuomenei, tiek įstatymų priėmėjams, kad jei gyvename ilgiau, tai pasilikti darbo rinkoje teks irgi ilgiau.