Buvęs ministras apie siūlymus dėl rekordinių palūkanų: kam spręsti problemą, kurios nėra?

Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.

– Ar Vyriausybė turėtų nebetylėti ir padėti gyventojams, kuriuos paskolų našta jau pradeda smaugti?

– Manau, kad tai klasika. Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas. Kol kas jokie duomenys nerodo, kad tie, kurie turi būsto paskolas, susidurtų su žymiais finansiniais sunkumais. To nerodo net ir Lietuvos banko duomenys. Nedarbo lygis išliko stabilus, realiosios gyventojų pajamos šiemet jau nesmunka. Tai ar tikrai reikia spręsti problemą, kurios nėra?

– Tai jūs čia kol kas nematote jokios problemos? Juk palūkanos lietuviams visoje Europos Sąjungoje yra vienos didžiausių.

– Tai yra faktas, kad palūkanų normos auga. Tikėtina, kad mes pasiekėme piką. Tačiau ekonominė situacija nėra tokia juoda, kaip buvo galima tikėtis po energetinių kainų šuolio. Šiemet Lietuvos ekonomika nežymiai smuks, tačiau darbo rinka išliko atspari ir stipri. Gyventojų pajamos pakankamai sparčiai augo, aplenkdamos infliaciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jei tikrai turime didžiausias palūkanas Europos Sąjungoje, tai ar padarėme viską, kad jos nebūtų didžiausios? Ar teisinga ir sąžininga Europos Centrinio Banko politika bandyti susitvarkyti su infliacija per keliamas palūkanas?

Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas.

– Kalbant apie Europos Centrinio Banko vykdomą pinigų politiką, tai Lietuva, įsivedusi eurą, atsisakė dalies savarankiškumo šioje srityje. Palūkanos yra nustatomos bendrai visai euro zonai ir Lietuva turi prisitaikyti, jei nori turėti eurą. Todėl Lietuva turėtų vengti veiksmų, kurie stiprintų neigiamą poveikį, kurie griautų pasitikėjimą Lietuva bei jos gebėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus. Manau, kad Lietuva galėjo kai kurių dalykų nedaryti. Nereikėjo visiems žadėti, kad viskas bus kompensuota dėl energetinių kainų šoko. Lietuva išsiuntė signalą, kad per liberaliai žiūri į finansų valdymą. Tai prisideda prie to, kad Lietuva kaip šalis skolinasi brangiau nei kitos. Tai atsiliepia tiek verslo, tiek gyventojų skolinimuisi.

– Kuris iš nuskambėjusių pasiūlymų yra geresnis ir mažiau skausmingesnis?

– Pradėkime nuo palūkanų kompensavimo per gyventojų pajamų mokesčio mechanizmą. Toks siūlymas yra pakankamai didelis nesusipratimas. Jei žmogus netenka darbo ir negauna jokių pajamų, tada jis negaus ir kompensacijos. Kas daugiau uždirbs, daugiau sumokės mokesčių, tas gaus daugiau. Tame nematau labai didelės logikos. Tai tam tikra prasme yra vienų gerovės perskirstymas kitiems. Nebūtinai tie, kas šiuo metu turi paskolas, yra prasčiausioje situacijoje. Tie, kurie moka nuomą ar gyvena pas tėvus, nes neišgali, negauna tos kompensacijos. Todėl manau, kad šis siūlymas yra net nesvarstytinas. Kitas pasiūlymas dėl minimalios algos yra Trišalės tarybos reikalas susitarti. Tas susitarimas buvo rastas, šio mechanizmo nereikėtų ardyti. Biudžetas jau netrukus bus pateiktas. O neapmokestinamą pajamų dydį reikia palaipsniui didinti Lietuvoje. Tai yra vienas iš efektyviausių mechanizmų, kuris mažina pajamų nelygybę.

– O kaip vertinate Lietuvos banko siūlymą?

– Siūlyme įpareigoti bankus, kad jie paliktų tokias alternatyvas, nėra nieko blogo. Ar dabartinis kontekstas tinkamiausias laikas, dvejočiau.

– Ar didžiausias palūkanų pikas jau tikrai pasiektas? O kada jos mažės?

– Daugelis ekonomistų sutaria, kad tas pikas yra pasiektas. Ateinančiais metais turėtų prasidėti mažėjimas, bet tai tik su sąlyga, kad neįvyks nieko nenumatyto.