Brangi dujų saugykla

Nei pinigų, nei sąmatos, nei darbų grafiko – tai netrukdo Energetikos ministerijai imtis dar vieno ambicingo ir brangaus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto.

Terminalu taps laivas

Energetikos ministerija vakar atidengė šie tiek SGD terminalo projekto kortų. Siūloma statyti plaukiojantį terminalą Klaipėdos uosto pietinėje dalyje – prie vadinamosios Kiaulės Nugaros salos. Preliminari projekto kaina – apie 200 mln. eurų.

"Darbo grupė, apsvarsčiusi įvairiausias alternatyvas, priėjo prie išvados, kad tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje statybai yra pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje, ties vadinamąja Kiaulės Nugara", – sakė R.Švedas.

Toks sprendimas esą sparčiausiai ir lengviausiai įgyvendinamas. Be to, jis yra ir vienas pigiausių bei paprasčiausių – terminalą būtų galima lengvai prijungti prie magistralinių šalies dujotiekių.

Tiesa, viceministras pripažino, kad dėl pasirinktos vietos gali kilti nesutarimų su aplinkosaugininkais, nes Kiaulės Nugaros sala yra pamėgta paukščių perėjimo vieta. "Mes nežadame ten bet kokia kaina statyti terminalo. Turės būti atlikta detali aplinkosaugos analizė ir tik gavę specialistų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti projektą", – kalbėjo viceministras.

Turi tik dalį pinigų

Terminalo statyba galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (690 mln. litų), jo pralaidumas – 2–3 mlrd. kub. m dujų per metus. Sausumoje statomas toks objektas esą atsieitų daug brangiau, tačiau kiek, R.Švedas pasakyti negalėjo.

Beje, anksčiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, neslepiantis noro dalyvauti terminalo statyboje, skaičiavo, kad saugykla galėtų kainuoti apie 140 mln. eurų (apie 483 mln. litų).

Šis projektas turi ir daugiau nežinomųjų – kol kas neaišku, kaip SGD terminalas bus finansuojamas.

"Formuojant patį projektą, šie klausimai bus atsakyti – kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime", – nuo klausimų išsisuko R.Švedas.

Yra ir dar viena sąlyga – norint, kad terminalas sėkmingai veiktų, reikia pabaigti statyti dujotiekio liniją Klaipėda–Jurbarkas, kuris esą padvigubintų Lietuvos vamzdynų pralaidumą Rytų kryptimi nuo 1 iki 2 mlrd. kub. m per metus.

"Manau, per dvejus metus nuo dabar būtų galima tai padaryti. Dalį pinigų turime. Manau, tiesiog pradėsime vykdyti šį projektą, o vėliau ieškosime investuotojų", – teigė viceministras.

Darbų sąrašas ilgas

Belgijos bendrovės "Exmar", kuri rugsėjį darbo grupei pristatė suskystintų dujų terminalo galimybių studijos ataskaitą, skaičiavimu, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos dujovežis turėtų atplaukti kartą per aštuonias dienas.

Siekiama, kad suskystintų dujų terminalas Lietuvoje pradėtų veikti 2014 m. O iki tol darbų sąrašas labai ilgas: sutvarkyti dokumentus, atlikti studijas ir vertinimus bei gauti visus reikiamus leidimus užtruks apie porą metų – tiek, kiek ir statybos. "Kalendorius labai ambicingas, bet manau, kad 2014 m. yra reali data", – tikino R.Švedas.

Pastatyti suskystintų dujų terminalą norima tam, kad Lietuva turėtų galimybę nusipirkti dujų iš kitų tiekėjų, kurie siūlo geresnę kainą. Šiuo metu dujas Lietuvai tiekia tik Rusijos dujų milžinas "Gazprom".

Projektai nevėluoja

Kiti energetikos projektai, ministerijos vertinimu, taip pat vykdomi laiku. Esą net elektros tilto su Lenkija projektas juda pagal grafiką.

"Lenkijos pusė taiko šiek tiek griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus, bet viskas jau suplanuota, o darbai vykdomi pagal grafiką. Manau, planas iki 2015 m. pabaigos baigti pirmą šios jungties etapą bus įgyvendintas. Lenkai jau yra net suplanavę ir patvirtinę šio projekto finansavimą. Tai įrodo, kad jis stovi tvirtose vėžėse", – tikino R.Švedas.

Tiesa, jis apsidraudė, kad didžioji dalis darbų turi būti atlikta Lenkijoje, tad daug kas priklauso ir nuo kaimynų.

"Jungčių su Švedija ir Estija bei Suomija projektai taip pat įgyvendinami pagal grafiką. Visos jos turėtų atsirasti 2015 m.", – įsitikinęs Energetikos ministerijos atstovas.