Bankrotas: naujo gyvenimo pradžia ar sunkus iššūkių ruožas?

Fizinio asmens bankrotas mūsų šalyje žengia pirmuosius žingsnius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bankrotas – pati paprasčiausia išeitis norint atsikratyti užklupusių skolų. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Žiauri pradžia

Oficialiais Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra iškelta 315 fizinių asmenų bankroto bylų, 4 fizinių asmenų atžvilgiu jau yra priimti teismo sprendimai baigti fizinio asmens bankroto bylą.

Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas paskelbus jo bankrotą? Ar tai tikrai tėra galimybė nusimesti skolų naštą ir šansas viską pradėti iš naujo? O gal – tik aklavietė, kai tenka susitaikyti su nauju didelės įtampos etapu ir ilgam pamiršti svajones apie nerūpestingą gyvenimą?

Kaip teigia teisininkai, teisminė praktika dar tik formuojasi – Lietuvos aukščiausiąjį teismą yra pasiekusios vos kelios fizinių asmenų bankroto bylos. Ties bankroto slenksčiu stovinčius žmones konsultuojantys ekspertai pirmiausia perspėja: jei tavo kišenėje jau švilpauja vėjai, bankrutuoti nebus lengva.

Ši procedūra nėra visiškai nemokama, mat kreditoriai – jais dažniausiai būna kreditus ar paskolas išdavę bankai – visais įmanomais būdais stengiasi teismui įrodyti paprasčiausią tinginystę ir nenorą dirbti. Bandymai įtikinti, kad finansinės problemos galėjo užklupti dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurios ne visada priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens, sunkūs.

Likimo smūgiai

Priežastys, dėl kurių žmonės ryžtasi savo paties bankroto procedūrai, būna pačios įvairiausios. Kai kurios istorijos skamba taip dramatiškai, kad sunku patikėti, jog tokioje beviltiškoje padėtyje atsidūręs žmogus dar apskritai pajėgia galvoti apie visą fizinio asmens bankroto procedūrą.

Viena kauniečių šeima buvo paėmusi kreditą vyro verslui. Vyras mirė, po jo mirties moteriai buvo nustatyta onkologinė liga. Moteris kreipėsi, kad būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Teismas bylą sutiko iškelti tik tuo atveju, jei bus sumažinta būtiniesiems poreikiams prašoma suma.

Įstatymas nenurodo tikslios šios sumos. Ją renkasi bankrutuojančioji pusė, o kreditoriai sutinka arba ne. "Būna taip, kad ta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti būna žemiau skurdo ribos", – pastebi ne vienam asmeniui padėjusi bankrutuoti advokatė Aušra Meliukštienė. Advokatė yra susidūrusi su drastiška suma – 600 litų vienam žmogui per mėnesį.

Šios bankroto istorijos herojai būtiniesiems poreikiams buvo prašoma paskirti 1 400 litų, tačiau teko susimažinti iki 1 tūkst. litų, likusiuos 400 litų skirti kreditoriams. "Bankroto įstatymo tikslas – pasiekti pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditoriaus", –  ribas tarp įstatymo ir žmogiškumo brėžė advokatė. Taigi sergančiai moteriai liko 1 tūkst. litų būstui išlaikyti, papildams, specialiam maistui, kuriuo siūloma maitintis sergant onkologinėmis ligomis.

"Nemokumo priežastis buvo daugiau nei skausminga, suprantama ir nesmerktina. Juk nepriėmė moteris 20 greitųjų kreditų, nemėgino slėpti gaunamų pajamų", – A.Meliukštienė dėliojo akcentus. Tąkart nepakeliama skolos našta,  dėl kurios inicijuotas bankrotas, moteriai buvo maždaug 60 tūkst. litų ir vyro mirtis, pačios liga.

Mirtis ir milijonai skolos

Kita fizinio asmens bankroto istorija nesusijusi su sveikata. Šeima paėmė kreditą, už kurį siekė įsigyti nekilnojamojo turto. Rado savo svajonių būstą, apsisprendė ir ryžosi. Sumokėjo 400 tūkst. litų avansą. Greitai po įmokos prasidėjo liūdnasis gyvenimo etapas.

Sumokėjus avansą, paaiškėjo, kad įsigytame būste – daugybė statytojų paliktų defektų. Defektai buvo pagrįsti ekspertų išvadomis. Šeima kreipėsi, kad avansas būtų grąžintas – teismas patenkino šį prašymą. Nors atrodė, kad nesėkmės ruožas tuoj baigsis, viltys žlugo.

Kol vyko ekspertizės ir teisminiai ginčai, statytojai spėjo bankrutuoti – 400 tūkst. liko palaidoti. Tačiau ir to dar nebuvo gana. Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė palietė moters verslą. Jis žlugo, o galiausiai mirė vyras. Per kelerius metus moteris atsidūrė ties bedugne.

Štai dar vienos kauniečių šeimos istorija. Žmonės turėjo įmonę. Ekonomikos krizė, verslas žlugo, o už jį buvo laiduota pačių savininkų turtu. Bankroto bylos iškėlimo momentu skolos siekė 10 mln. litų. Mokumo atkūrimo planas sudėliotas penkeriems metams. Po to bankroto byla bus nutraukta, tačiau artimiausius dešimt metų apie antrą bankrotą negali būti nė kalbos.

Buvusio vyro palikimas

Dar kelios liūdnos buvusios laimingos meilės istorijos. Būdama santuokoje jauna vilnietė laidavo už savo vyrą. Vyras nepasikuklino ir paėmė vartojimo kreditą automobiliui, kitoms prabangos smulkmenoms. Santuoka iširo, tačiau už paskolą liko atsakingi abu buvę sutuoktiniai solidariai.

Moteris iš banko paimtais pinigais praktiškai nesinaudojo. Kreditas buvo išnaudotas vyro asmeniniams poreikiams tenkinti. Moteris liko su dviem vaikais. Negana to, vienai atžalai diagnozuotas cukrinis diabetas. Moteris kabinosi į gyvenimą. Išvažiavo dirbti į užsienį, tačiau teko grįžti dėl dukros sveikatos.

Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusi moteris sumanė bankrotu atsikratyti prislėgusios skolų naštos, vis dėlto teismui tai nepasirodė nuoširdu. Bankroto byla iškelta tik antruoju bandymu: užkliuvo aplinkybė, kad moteris grįžo į Lietuvą ir rūpinosi savo sergančiu vaiku, todėl negalėjo dirbti ir gauti pajamų.

Dalis moters įsiskolinimų susidarė dėl pirkinių vaiko sveikatos priežiūrai. Ji pirko insulino pompą, kainavusią apie 6 tūkst. litų. Kadangi pinigų neturėjo, pirko išperkamąja nuoma. Vykdomosioms byloms atsidūrus pas antstolius, pritrūko pinigų pastariesiems sumokėti: visas lėšas skyrė žūtbūtinei kovai dėl vaiko sveikatos.

Valstybė nepadeda

Advokatė A.Meliukštienė pastebėjo ir dar vieną paradoksą. Atrodo, ties bankroto slenksčiu atsidūręs žmogus jau ir taip yra finansiškai bejėgis. Tačiau pasinaudoti nemokama valstybės garantuota teisine pagalba jis dažniausiai negali. Paprastai nors ir bankrutuojantys, tie žmonės vis dar turi šiokio tokio nekilnojamojo turto, dėl to  nemokama teisinė pagalba neskiriama.

Kreditoriai skundžia teismų nutartis, o surašyti atsaką žmogus be teisininko pagalbos nepajėgia. Taigi kiekvienas žingsnis bankroto link grindžiamas pinigais.
Kai kurie apylinkių teismai ėmėsi praktikos – surinkti pažymas iš bankų, kurios patvirtintų, ar klientas turi pinigų, ar ne. Tačiau vien tik už paslaugas tektų pakloti beveik 15 tūkst. litų. Tik vėliau susigriebta, kad toks reikalavimas gali būti perteklinis, ir jo atsisakyta.

Gyvenimas nuo nulio

Kas atsitinka, kai pagaliau teismas patiki ir palaimina asmens bankrotą? Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo pradeda mokėti atlyginimą bankroto administratoriui. Pirmoji įmoka – 3 tūkst. litų. "Dažniausiai klientai šią įmoką skolinasi iš artimųjų. Vėliau jau sudaromas mokumo atkūrimo planas", – bankroto procedūrą dėstė A.Meliukštienė.

Pasiryžusiam eiti fizinio bankroto įstatymo keliu reikia pasirengti visiškai kitokiam gyvenimui, nei iki šiol gyveno ar bent jau įsivaizdavo. "Asmuo turi pasiruošti visiškai atviram gyvenimui su administratoriumi ir kreditoriais. Gyvenime atsiranda administratorius, kuris tikrina pajamas, sąskaitas ir kontroliuoja asmens finansinius srautus", – aiškina A.Meliukštienė.

Jei būtiniesiems poreikiams tenkinti yra skirtas 1 tūkst. litų, žmogus negali imti ir išleisti 1,5 tūkst. litų. Administratorius turi būti atsakingas už kiekvieną bankrutuojančio žmogaus žingsnį, todėl jis stebi fizinį asmenį – vykdo jis ar ne mokėjimo atkūrimo planą.

Suskaičiuotas kiekvienas litas

Įstatymas apibrėžia sąlygas, kurios turi būti numatytos mokumo plane. Sudaromas turto balansas ir kreditorių sąrašas, skolos patvirtinamos teismo nutarties pagrindu, numatoma, kaip bus parduodamas turtas – per varžytines ar laisvo pardavimo būdu. Be to, numatoma, kokios gali būti bent apytikrės pajamos ir kiek iš jų proporcingai bus paskirstoma kreditoriams, apskaičiuojamos administravimo išlaidos – atlyginimas administratoriui.

Taip pat nurodomos įsidarbinimo galimybės ir planai – tai leidžia teismui matyti būdus, kaip bankrutuojantis asmuo sieks aktyvuoti ir didinti savo pajamas. Teismas nustato, kiek laiko leisti žmogui bankrutuoti. Įstatymas numato penkerių metų maksimalų periodą.