„Bank of Taiwan“ atėjimas sukels spaudimą Skandinavijos bankams

Anot jo, Taivano bankas, siūlydamas palankesnes sąlygas, sukels spaudimą Skandinavijos bankams ir leis panaikinti sektoriuje vyraujančią monopoliją.

Viešėdamas Lietuvoje Chin-Ching Liu taip pat siekė suprasti šalies poreikius, pamatyti, kokiose srityse būtų galima geriau bendradarbiauti. Ministras neslepia, kad Taivanas nori paremti ekonomikos plėtrą Lietuvoje, todėl aplankė ir kelias perspektyvias su lazerių, puslaidininkių technologijomis, dirbtiniu intelektu ir kitomis sritimis susijusias šalies įmones.

Chin-Ching Liu teigimu, Taivanas žada kalbėtis su daugiau įmonių privačiame, taip pat bankų sektoriuose, kad įvertintų, ar gali į Lietuvą pritraukti daugiau Taivano investicijų.

– Pastarosiomis savaitėmis svarbi tema Lietuvoje buvo potencialių užsienio bankų atėjimas į šalį. Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ praėjusią savaitę paskelbė, kad gruodį planuoja įkurti atstovybę Vilniuje. Buvo daug kalbėta apie „Bank of Taiwan“ ir jo atėjimą į Lietuvą. Jis paskelbė apie ketinimą atidaryti filialą Lietuvoje, o Taivano finansų priežiūros komisija patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje. Taigi kada jis galėtų pradėti savo veiklą mūsų šalyje ir kokios galėtų būti operacijos?

– Na, girdėjome, kad čia bankų sistema nelabai draugiška mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taigi paprastai MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės) nesulaukia didelio susidomėjimo. Štai kodėl turime idėją įtraukti „Bank of Taiwan“ į šią rinką. [...] Kalbant apie mūsų investicijas į Europą, dabar jos tikrai plečiasi. Pavyzdžiui, investicijos į TSMC Vokietijoje ir daugelyje technologijų kompanijų Čekijoje.

Taigi manome, kad čia rinka yra gana didelė šiai investicijai. Kalbėsime su daugiau įmonių privačiame sektoriuje, bankų sektoriuje, kad pamatytume, ar galime pritraukti daugiau atstovybių steigtis čia, Lietuvoje. Tai joms būtų galimybė žengti ir į kitas Europos rinkas.

Tai ne tik padės MVĮ gauti geresnes paskolas, bet ir pagerins bendrą bankų sistemą, sukurs daugiau darbo vietų. Tai mums taip pat yra galimybė, kurią galime panaudoti norėdami išplėsti verslo galimybes čia. Paprasčiau tariant, dabar galime teikti paskolų prašymus mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje ir net naujiems verslams. Tada jie gali palyginti. Mūsų palūkanų norma turėtų būti mažesnė. Pasinaudosime šia galimybe reklamuoti savo verslą, kad daugiau žmonių galėtų kreiptis dėl paskolų.

Mes jau pradėjome. Kai Taivano bankas atvyks čia steigti (atstovybę), atsiras daugiau bankų, galinčių teikti panašias paslaugas. Manau, kad mūsų pasiryžimas palaikyti Lietuvą nepasikeis […].

– Sklando daug gandų apie Lietuvos bankų sistemą, minėjote kai kurias problemas. Daugelis žmonių sako, kad mūsų bankų sistema yra šiek tiek monopolizuota Skandinavijos bankų. Ar tai netrukdo Taivano bankų sistemai ir kai kuriems galimiems investuotojams į šį sektorių? Kaip tokioje situacijoje matote Lietuvos rinką? Baisu ar ne įžengti į šalį, kurioje bankų sektorius kaip Lietuvoje?

– Tiesą sakant, Taivano bankas padidins konkurenciją. Didėjančios konkurencijos pranašumas tas, kad monopolija išnyks, ir tikiu, kad rinką padarysime teisingesnę. Kadangi mes siūlome palankesnes palūkanas, didieji Skandinavijos bankai šiuo metu natūraliai pajus spaudimą ir skirs racionalesnes palūkanas ir paskolas vietiniams bankams.

Kai jie pajus spaudimą, kai siūlysime paskolas geresnėmis sąlygomis su geresnėmis palūkanomis, galbūt nebus taip lengva monopolizuoti rinką. Taigi nemanau, kad Taivano bankas išsigąs dėl šios situacijos.

Manau, kad čia galime sukurti geresnes ir vienodesnes sąlygas. Tad manau, jog tai, kad Lietuvos valdžia į šią rinką kviečia Taivano bankus, yra labai protingas žingsnis.

– Kokias matote mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses apskritai, bankų sistemoje ir finansų sistemoje?

– Kad bet kokie finansų sektoriai augtų, natūralu, reikia rinkų. Lietuvos rinkos silpnybė, sakyčiau, yra mažas gyventojų skaičius ir nedaug įmonių. Taigi natūraliai rinka čia mažesnė.

Kalbant apie stiprybes, kai pateksime į Lietuvą, galėsime ją panaudoti kitoms ES rinkoms pasiekti. Kadangi Lietuva yra ES dalis, tai jūsų stiprybė.

– Taivaniečiai investuoja ir į viešąjį transportą Vilniuje. Yra investicijų į Klaipėdos uostą. Kodėl pasirinkti būtent šie objektai? Kokių perspektyvų matote iš šių investicijų?

– Tiesą sakant, pagrindinė priežastis – kad jaučiame Lietuvos draugystę su Taivanu. Norime grąžinti. Taip pat norime padėkoti Lietuvai už pagalbą. Štai kodėl mes turime šias investicijas. Investavome apie 19,48 mln. eurų. Šį skaičių ir toliau didinsime, įkūrėme specialų fondą.

Ir nėra jokios ribos. Investicijos į uostą daugiausia yra dėl mūsų atsiliepimų iš Klaipėdos uosto. Skirtingai nuo kitų vietų, importo ir eksporto kiekis yra labai geras. Pavyzdžiui, kai kuriose vietose, įvežus krovinį, norint išvykti, tenka ištuštinti savo kajutes. Tačiau ne čia.

Taigi pernai, 2023 m., mūsų […] transportas dabartiniame Klaipėdos uoste, palyginti su 2022 m., išaugo 54,9 proc. Be to, tolimųjų reisų laivybos skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 36 proc. Matome, kad rinka auga labai greitai.

Gavome atsiliepimų iš „Yang Ming Marine Corporation“ ir „Evergreen Marine Corporation“, kad Klaipėdos uostas yra geras uostas, nes įvežamų krovinių skaičius beveik prilygsta išvežamų krovinių skaičiui. Vadinasi, jei importuojate, įvežate krovinius ar konteinerius, jie nebus tušti, kai palieka uostą.

2023 m. „Yang Ming Marine Corporation“ teigė, kad jų krovinių krovos apimtis išaugo 54,9 proc., palyginti su 2022 m. Sektorius auga labai greitai.

Kodėl tai svarbu? Pateiksiu pavyzdį. Kinija nutiesė geležinkelį ir gabeno kiniškas prekes tiesiai į Europą. Tačiau kai visi tie konteineriai atkeliavo į Europą, jiems nebuvo ką vežti atgal. Taigi tie konteineriai grįžta tušti, tad įmonėms pervežimo kaina padvigubėja, jos praranda daug pinigų, labai sunku išlaikyti paslaugą. Tačiau čia, Klaipėdos uoste, tai nėra problema. Tai gana ekonomiška ir galime sumažinti transporto išlaidas.

Norime daugiau dirbti kartu ir padėti Lietuvai transformuotis nuo žemės ūkiu pagrįstos eksporto ekonomikos prie technologijomis pagrįstos ekonomikos.

Be to, po dvišalės partnerystės nustatėme, kad tarp trejetuko daugiausia eksportuojamų prekių per Klaipėdos uostą yra energetikos ir žemės ūkio produktai.

Tačiau atvykę čia pamatėme, kad turite didelių pajėgumų lazerinių technologijų srityje, kibernetinio saugumo ir „FinTech“ sektoriuose. Į tai galime investuoti. Norime daugiau dirbti kartu ir padėti Lietuvai transformuotis nuo žemės ūkiu pagrįstos eksporto ekonomikos prie technologijomis pagrįstos ekonomikos.

Klaipėdos uostas turi labai stiprų technologinį pagrindą ir plėtros galimybių. Ypač lazerinio ir kibernetinio saugumo srityje yra daug „FinTech“ talentų. Taigi mūsų investicijos ir pažanga gali lemti labai gerą bendradarbiavimą.

Buvome susitikę su keliais Seimo nariais, jie pasakojo, kad po bendradarbiavimo su Taivanu pradžios Lietuva labai sparčiai auga. Tai netgi viena iš geriausių, greičiausiai augančių šalių Vidurio ir Rytų Europos regione. Daug kitų šalių iš tikrųjų pavydi Lietuvai plėtros.

Mūsų naujoji valdžia planuoja milžiniškas investicijas, 5 mlrd. JAV dolerių startuoliams kiekvienais metais. Tai tikrai puiku. Galbūt galime sukurti programinės įrangos talentų centrą čia, Lietuvoje.

Taivane valdžia į startuolius kasmet investuoja 5 mlrd. JAV dolerių. Taigi mes kviečiame Lietuvos startuolius į Taivaną, naudoti ekosistemą ir fondą […].

– Minėjote, kad Lietuva galėtų būti talentų centras. Ar Lietuva apskritai galėtų būti Taivano investicijų centras Vidurio ir Rytų Europoje?

– Manau, kad galima to siekti. Akivaizdu, kad Lietuva turi poreikių, o Taivanas – investicinių pajėgumų, tad 5 mlrd. JAV dolerių kasmet yra daugiau nei pakankamai. Jei galime panaudoti dalį to fondo, kad paskatintume Taivano įmones atvykti čia ir ieškoti talentų Lietuvoje, tai atvers milžiniškų galimybių. Jei pažiūrėtume į Lietuvą ir kaimynines šalis, tokias kaip Estija, manau, visi galime sutikti, kad talentų čia apstu.

Galime siekti, kad Lietuva taptų šio regiono talentų centru. Tačiau, žinoma, tam reikės ir Lietuvos valdžios paramos, tad komunikacijai reikia laiko. Kai Lietuvos Vyriausybė taip pat tame dalyvauja, galime judėti toliau ir daryti pažangą.

Neseniai sužinojome, kad TSMC taip pat turi lazerio tiekimo grandinės sistemą. Dalis lazerio tiekėjų naudojasi rusiškomis dalimis. Grįžęs šį kartą, norėčiau pasiūlyti šioms įmonėms pakeisti Rusijos filialų tiekimą naudojant lietuviškas technologijas. Taip galime atsikratyti rusų ir kinų įtakos.

Be to, tikimės pasinaudoti šia galimybe padėti Lietuvos lazerių kompanijoms tapti TSMC tiekėjais. Žinoma, Taivanas yra laisva šalis, todėl, norint apie tai kalbėti, prireiks šiek tiek laiko.

Tikiuosi, kad galėsime pasinaudoti šia galimybe dirbti kartu ir padaryti ateitį geresnę. Manau, kad turime šią unikalią galimybę dirbti kartu, atsižvelgiant į tai, kas vyksta visame pasaulyje. Dabar, kai Rusija ir Kinija susivienija, manau, kad galime pamatyti, kaip pasaulis dalijasi į dvi stovyklas: komunistinių šalių tiekimo ir laisvųjų šalių tiekimo grandines […].

Taigi, jei laisvosios šalys galės glaudžiau bendradarbiauti, tai paskatins geresnį vystymąsi […].