- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Namų remontas ir automobilis – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai, latviai ir estai pernai dažniausiai ėmė vartojimo paskolas.
Specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad mažėja besiskolinančiųjų kasdienėms reikmėms, o Lietuvoje dažniausiai skolinasi vyresni gyventojai nei Latvijoje ar Estijoje.
Padaugėjo besiskolinančiųjų automobiliui
Tarp pernai ėmusių vartojimo paskolas daugiausiai buvo besiskolinusiųjų automobiliui. 2016 metais transporto priemonei įsigyti skolinosi 31 proc. lietuvių, 35 proc. latvių, ir 36 proc. estų. Lyginant su 2015 metais, Lietuvoje tokių gyventojų skaičius išaugo 6 proc., Latvijoje – 20 proc., o Estijoje – net 27 proc.
Tuo metu namų remontui pernai skolinosi 33 proc. apklaustųjų, ėmusių vartojimo paskolą Lietuvoje, 27 proc. – Latvijoje bei 32 proc. – Estijoje. Lyginant su 2015 metais, pernai tam skolinosi 6 proc. daugiau lietuvių ir tiek pat daugiau estų bei 10 proc. daugiau latvių.
„Natūralu, kad gerėjant ekonominei situacijai, žmonės investuoja lėšų į savo buities gerinimą ir šiek tiek siekia pademonstruoti savo statusą. Tiek namų remontas, tiek automobilio įsigijimas atliepia šiuos poreikius, todėl gerėjant gyvenimo sąlygoms, gyventojai pirmiausia ir stengiasi juos patenkinti ir taip pasijusti labiau psichologiškai užtikrinti“, – sako „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Populiari buitinė technika ir NT
Apklausos duomenimis, dar 17 proc. (2 proc. daugiau nei užpernai) paskolas turinčių lietuvių pernai skolinosi elektronikai ir buitinei technikai įsigyti. Latvijoje tam skolinosi 19 proc. (2 proc. mažiau), Estijoje – 21 proc. apklaustųjų (3 proc. daugiau).
Nekilnojamam turtui įsigyti pernai skolinosi 16 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 8 proc. estų. Atitinkamai tai – 5 proc., 6 proc. ir 3 proc. daugiau nei 2015 metais
Mažiau skolų kasdienėms reikmėms
Besiskolinančiųjų kasdienėms reikmėms pernai mažėjo praktiškai visose Baltijos šalyse. Tam pernai vartojimo paskolą ėmė 8 proc. lietuvių (2 proc. mažiau nei užpernai), 10 proc. latvių (8 proc. mažiau) ir 8 proc. estų (tiek pat, kiek 2015 m.).
Visų Baltijos šalių gyventojai rečiausiai skolinosi drabužiams, avalynei ir vestuvėms – tokias priežastis nurodė vos po 2 proc. apklaustųjų ir šis skaičius praktiškai nekito lyginant su 2015 metais.
„Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai paskolas vis labiau vertina kaip pagalbą įsigyti didesnį pirkinį ar susiremontuoti būstą, o ne leidžia maistui, drabužiams ar kitiems kasdieniams poreikiams tenkinti. Panašu, kad tampame vis sąmoningesni, gerėja mūsų ekonominė padėtis, vis labiau artėjame prie vakariečių“, – sako R. Norvilas.
Vyresni nei Latvijoje ar Estijoje
Tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje dažniausiai (46 proc.) paskolas ėmė 40-59 m. kvalifikuoti darbuotojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Tuo metu Latvijoje daugiausiai (38 proc.) skolinosi 20-34 m., aukštas pajamas gaunantys miestų gyventojai.
Estijoje dažniausiai (40 proc.) skolinosi 35-49 m. aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys kvalifikuoti darbuotojai, kurie gyvena sostinėje ar kitame dideliame mieste.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį bendrovės „Carat“ atlikto tyrimo metu Baltijos šalyse apklausta po 1000 šalies gyventojų, turinčių vartojimo paskolą banke ar kreditų bendrovėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...