- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą.
Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių.
17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams.
14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc. didesnės nei realiai numatoma gauti šiemet.
13,191 mlrd. eurų – keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno) pajamos, 8,1 proc. didesnės nei numatoma gauti 2023 metais.
20,502 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto išlaidos, 10 proc. didesnės nei patvirtintos 2023 metų biudžete.
17,328 mlrd. eurų – planuojamos išlaidos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 15 proc. didesnės nei patvirtintos 2023 metų biudžete.
977 mln. eurų – papildomos išlaidos socialinei apsaugai. Vyriausybė teigia, kad jos bus skirtos pensijų ir kitų išmokų indeksavimui.
304 mln. eurų – papildomos išlaidos mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimams.
304 mln. eurų – papildomos išlaidos mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimams. Vyriausybė žada, kad jų algų vidurkis atitinkamai nuo kitų metų rugsėjo pasieks 130 proc. ir 150 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.
2,1 mlrd. eurų – išlaidos gynybai, pirmą kartą viršysiančios 2 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų sudarys biudžeto asignavimai, likusi dalis bus skirta iš surinkto bankų solidarumo įnašo, bet pastaroji galės būti leidžiama tik infrastruktūrai. Gynybos biudžetas kitąmet pasieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2,9 proc. BVP – valdžios sektoriaus deficitas, 1 procentiniu punktu didesnis nei realiai laukiama šiemet (1,9 proc.). Patvirtintame 2023 metų biudžete buvo projektuojamas 4,9 proc. BVP deficitas.
39,8 proc. BVP – prognozuojama valstybės skola 2024 metų pabaigoje.
33 proc. – 2024 metais per biudžetą perskirstoma BVP dalis, šiemet siekianti 32,1 procento.
747 eurai – neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) uždirbantiems iki 1 vidutinio atlyginimo, 20 proc. arba 122 eurais didesnis nei šiemet.
644 eurai – vidutinė socialinio draudimo pensija (turint būtinąjį stažą), 70 eurų didesnė nei šiemet.
96,25 euro – vaiko pinigų dydis, 10,5 euro daugiau nei šiemet.
176 eurai – valstybės remiamų pajamų dydžio, 19 eurų arba 12 proc. daugiau negu šiemet. Nuo šio dydžio priklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiems – socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Pagal jį taip pat nustatoma teisė į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką prie vaiko pinigų, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu11
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...