Prostitucijos legalizavimo įstatymas Vokietijoje veikia jau dešimt metų, bet taip ir nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi.

Laimėjo viešnamių savininkai

2002 m. sausį Vokietijoje įsigaliojo Asmenų, kurie verčiasi prostitucija, santykių teisinio reguliavimo įstatymas. Prostitucija buvo įteisinta kaip legali profesija ir prarado amoralios veiklos statusą, viešnamių savininkai gavo verslininkų statusą ir teisę samdyti moteris pagal darbo sutartis. Sekso pramonės darbuotojos įsipareigojo mokėti mokesčius, o mainais gavo teisę į socialinę apsaugą: pensiją, sveikatos draudimą, bedarbio pašalpą.

Įstatymo autorių tikslai buvo geri: apginti laisvo elgesio merginų teises, suteikti joms socialinę apsaugą ir galimybę jungtis į profesines sąjungas.

Bet dabar apibendrindami dešimtmečio rezultatus ekspertai apgailestaudami konstatuoja: iš prostitucijos legalizavimo Vokietijoje daugiausia laimėjo viešnamių savininkai, o pačioms seniausios profesijos atstovėms gyvenimas beveik nepasikeitė.

Į prostitutes žiūrima kreivai

„Įstatymas mažai ką tepakeitė. Tik nedaugelis merginų sudaro darbo sutartis, dauguma nori dirbti be sutarčių, kaip laisvai samdomos darbuotojos“, – naujienų agentūrai DPA pripažino stambaus Kelno viešnamio „Pascha“ savininkas Arminas Lobscheidas.

Vyro žodžius patvirtina ir statistiniai duomenys: jie rodo, kad tik 1 proc. sekso pramonės darbuotojų turi darbo sutartis. Pasak Vokietijos federalinės šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo ministerijos, seniausios profesijos atstovės itin retai kreipiasi socialinės paramos.

Prostitučių interesus ginančio judėjimo „Hydra“ atstovai teigia, kad to priežastis yra visuomenės požiūris. Esą žmonės iki šiol kreivai žiūri į seniausios profesijos atstoves.

„Moterims, kurios pinigų užsidirba pardavinėdamos save, iki šiol kainuoja daug moralinių pastangų parašyti žodį “prostitutė„ oficialiuose dokumentuose pildant skiltį apie užimtumą“, – viename pranešime teigė „Hydra“.

55 metų A.Lobscheidas pripažįsta, kad iš prostitucijos legalizacijos daugiausia išlošė viešnamių savininkai. Jo intymių paslaugų įstaigoje dirba apie šimtą prostitučių. Ypač daug darbo jos turi vykstant tarptautinėms mugėms.

„Pavyzdžiui, anksčiau negalėjau reklamuoti savo verslo, o dabar tai oficialiai leidžiama“, – sakė A.Lobscheidas, rodydamas į didžiulį plakatą, puošiantį viešnamio pastatą.

Policijai – daugiau rūpesčių

2002 m. įstatymas įteisino visų rūšių erotines paslaugas – nuo viešnamių ir palydovių agentūrų iki sekso paslaugų telefonu ir gatvės prostitucijos. Ypač išpopuliarėjo vadinamieji vienodo mokesčio klubai, kuriuose už maždaug 20 eurų (70 litų) klientas gali mylėtis su tiek moterų, kiek tik nori.

Tačiau ši naujovė turi ir kitą pusę. Policijai tapo sunkiau kovoti su neteisėtais sandoriais ir kitais pažeidimais sekso pramonėje. Dabar pareigūnai turi teisę įsikišti tik tuo atveju, kai turi tvirtų įtarimų arba įrodymų dėl neteisėtos veiklos.

Kita problema – prekyba žmonėmis. Europos Komisijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad šalyse, kur įteisinta prostitucija, tokios prekybos atvejų fiksuojama gerokai daugiau.

„Šalyse, kuriose įteisinta prostitucija, sekso paslaugų paklausa gerokai didesnė nei ten, kur tai draudžiama. Atitinkamai ir prostitučių ten yra daugiau. O tarp jų būna nemažai tokių, kurios tose šalyse atsidūrė nelegaliai“, – paaiškino vienas tyrimo autorių Heidelbergo universiteto profesorius Axelis Dreheris.

2007 m. Bulgarija ir Rumunija įstojo į ES, ir šios šalies piliečiai gavo teisę be vizų keliauti Bendrijos teritorijoje. Tuo pat metu Vokietijoje labai pagausėjo bulgarių ir rumunių prostitučių. Dauguma jų nemoka nei vokiečių kalbos, nei žino savo teises. Į policiją jos nesikreipia vien todėl, kad pareigūnus laiko tokiais pat korumpuotais, kaip ir savo tėvynėje.

Profesorius A.Dreheris pateikė tokius skaičius: „Vokietijoje, kur prostitucija įteisinta, dirba 60 kartų daugiau prostitučių, nei Švedijoje, kur ši veikla uždrausta. Bet Vokietijoje užfiksuota 62 kartus daugiau prekybos žmonėmis atvejų nei Švedijoje, nors šioje yra dešimt kartų mažiau gyventojų.“

Ar reikia griežtinti įstatymą?

Kelių žemių vidaus reikalų ministrai paragino griežčiau reguliuoti prostituciją – drausti ją tam tikrose vietose, riboti laiką arba reklamą.

Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos parlamentaras Stephanas Mayeris neseniai pareiškė, kad prostitucijos legalizavimas buvo klaida, kuri tik pakurstė nusikalstamumą raudonųjų žibintų kvartaluose. Policininkų profesinės sąjungos pirmininkas Bernhardas Witthautas taip pat pareiškė nuomonę, kad šis įstatymas žlugo, nes juo lengvai dangstosi sąvadautojai, kurie jėga verčia merginas dirbti prostitutėmis.

Bet profesorius A.Dreheris kategoriškai prieštarauja, kad būtų griežtinamas prostitucijos įstatymas. Anot jo, Vokietijoje iš prostitucijos gyvenimui uždirba 150 tūkst. žmonių, ir varžyti jų teises nebūtų teisinga.

„Reikia ne keisti įstatymą, o kovoti su jo pažeidėjais“, – pabrėžė A.Dreheris.