Svajonės pramoginiais ir turistiniais laiveliais plaukioti po visas Kuršių marias, gali išsipildyti jau šių metų pavasarį.

Prabilo apie postą

Iki šiol pagrindinė kliūtis iš Lietuvos laiveliais plaukti į Rusijos Kaliningrado srities vandenis buvo tai, kad neveikė pasienio praleidimo postas. Lietuva bet kuriuo metu buvo pasirengusi atidaryti laivų tikrinimo postą Nidoje.

Kaliningrado srities pusėje toks postas turėjo atsirasti Rybačij (Rasytės) gyvenvietėje. Tačiau Rusija vis nerasdavo pinigų jam įrengti.

Prieš kelias dienas Rusijos žiniasklaidoje pasirodė šios šalies sienos tvarkymo federalinės agentūros Kaliningrado teritorinės valdybos viršininko Aleksandro Stručevo komentaras. Jis teigė, kad jau parengė Kuršių marių pasienio punkto įrengimo projektą. Jis derinamas centriniame Rusijos sienos tarnybos aparate.

Manoma, kad jau šių metų pavasarį pasienio punktas gali priimti pirmuosius laivus.

Kol kas neaišku, ar tame poste nuolat budėtų pasieniečiai ir muitininkai. Į Kaliningrado srities vandenis plaukiančiųjų srautas pradžioje dėl vizų ir kitų formalumų bus nedidelis. Užtektų, kad Rybačio poste laivus formintų Rusijos pasieniečių ir muitininkų operatyvios išvažiuojamosios brigados.

Atsivėrė užsieniečiams

Kodėl ilgai snūduriavę Kuršių marių sienos reikalai staiga pajudėjo? Anot A.Stručevo, atsirado privati kompanija, kuri savo lėšomis Rybačij gyvenvietėje remontuoja prieplauką ir įrengs laivų sustojimo vietą, kur galės ateiti pasieniečiai ir muitininkai.

Zelenogradsko administracijai jau prieš kelerius metus buvo padovanotos pagal ES projektą įrengtos plaukiojančios prieplaukos. Jos Rybačij gyvenvietėje stovėjo prie molo, bet nenaudojamos ir neprižiūrimos buvo apdaužytos bangų.

Yra ir kita priežastis, kodėl gali atsiverti Rusijos vandenys. Praėjusiais metais buvo pakoreguotas Rusijos vidaus vandenų kodeksas. Tai atvėrė platesnes galimybes užsienio pramoginiams ir sportiniams mažiesiems laivams plaukti į šią šalį.

Anksčiau užsienio laivams norint įplaukti į Rusijos vidaus vandenis reikėjo suderinti krūvą įvairiausių dokumentų – iki saugumo tarnybų lygio. Tai puikiai žino Lietuvos jūrų muziejaus atstovai. Jie tuos kryžiaus kelius praėjo norėdami plaukti iš Klaipėdos per Kuršių marias į Poleską, o po to – Kaliningrado srities Deimos ir Priegolės upėmis į Kaliningradskij zaliv (Aistmares) ir Lenkijos uostelius.

Turistinis plaukimas šiuo maršrutu nelengvas – yra žemų tiltų, po kuriais pralenda tik nedideli laivai be stiebų ir kaminų.

Įvairūs derinimai trukdavo 3–4 mėnesius. Ir dabar derinimai išliko, bet jie sutrumpėjo maždaug iki savaitės.

Laimės rusai ir Nida

Išlieka pagrindinis klausimas – ką veikti Rusijos Kuršių marių vandenyse?

Į Zelenogradsko prieplauką įplaukti sunku dėl nedidelių gylių: jūrine jachta į jį neįmanoma įlįsti – čia plaukioja tik motoriniai kateriai. Iki Polesko gyliai yra geri, tačiau šiame mieste beveik nėra vietų, kur švartuoti laivus.

Nepaisant to, manoma, kad turistų trauka iš Lietuvos ir kitų šalių į Kaliningrado srities vandenis būtų. Daugeliui žmonių tai yra neišžvalgyta zona. Traukia laukinė gamta ir net raudonų plytų Rytprūsių laikų griuvėsiai. Jei Kaliningrado srityje įteisinta mokama mėgėjiška žūklė, tikėtinas ir žvejų mėgėjų srautas.

Lietuvoje buvo bandyta dėlioti vandens turizmo į Kaliningrado srities vandenis maršrutus. Vienas tokių maršrutų – plaukti iki Polesko, po to Polesko kanalu iki Niemano (Gilijos) upės ir Nemunu grįžti į Kuršių marias.

Tik klausimas, ar Rusija leis užsienio laivams šmirinėti po jos vidaus upes ir kanalus? 2 psl. >>