Panaudota automobilių alyva, kaip ir kitos pavojingos atliekos, turi būti surenkamos ir perdirbamos pagal itin griežtai nustatytą tvarką. Tačiau, kalbant apie panaudotą tepalą Lietuvoje, su juo daroma beveik viskas, tik ne tai, kas turi būti daroma – tinkamai perdirbama. Iki šiol galiojęs  reikalavimas nustatė surinkti ne mažiau kaip 30 proc. panaudotos alyvos, tačiau tokio kiekio beveik niekas nesurenka. Nuo šių metų tepalų importuotojai privalo surinkti 50 proc. alyvos, parduotos Lietuvos rinkoje.

Kol importuotojai raunasi plaukus, nesugebėdami surinkti reikiamo kiekio ir skaičiuoja būsimas baudas, juodojoje rinkoje panaudotų tepalų verslas toliau klesti. Aplinkosaugos specialistai teigia, kad trūksta vieningo importuotojų bendradarbiavimo, importuotojai atkerta, kad trūksta kontrolės ir baudų tiems, kurie degina ir kitaip neleistinai naudoja naudotą alyvą.

Tepalu dažo tvoras, šildosi

Bendrovės „Žalvaris“ viešųjų ryšių vadovės Janinos Melnikovienės manymu, didelė dalis Lietuvoje gyvenančių žmonių vis dar nežino, ką daryti su nebetinkamu naudoti tepalu.

„Lietuvos patirtis rodo, kad panaudotas tepalas gana dažnai naudojamas kaimo vietovėse, impregnuojant tvoras, klaidingai manoma, kad taip apsaugoma mediena. Tie, kurie dažo tvoras panaudotu tepalu, nesuvokia, kad jis kenkia ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Benzino gi negeriame, tvorų netepame. Tai lygiai tas pats. Garavimas, lietus, temperatūrų svyravimai... Vyrauja klaidingas požiūris, kad jei po mėnesio, dviejų, nesusergu, dažydamas tvorą, tai nepavojinga ir taip elgtis galima“, – apie netinkamą tepalų naudojimą pasakojo pašnekovė.

Taip pat nemaža dalis tepalo yra išpilama ant žemės, nesivarginant jo surinkti, atiduoti perdirbimui. J. Melnikovienė pastebi, kad kitas netinkamas ir kenksmingas panaudoto tepalo naudojimas – jo deginimas. Tai itin paplitę Lietuvoje.

Deginti tik specialiose krosnelėse

Tai ypač pastebima žiemą, kada prasideda šalčiai. Nevengiama šildytis šiuo kuru. Tą byloja ir statistika: vasarą surenkama daugiau alyvos nei žiemą.

Neretai žmonės degindami panaudotą tepalą, nesusimąsto, kad naudoja netinkamas krosneles, kurios nefiltruoja į orą išskiriamų kenksmingų medžiagų. Klysta ir tie, kurie mano, kad kitose užsienio šalyse leidžiama laisvai ir nevaržomai deginti panaudotą tepalą, o Lietuvoje vyrauja nepagrįsti ribojimai. Jie vyrauja daugelyje užsienio šalių, įskaitant ir Lietuvą.

J. Melnikovienė patikino, kad panaudotą tepalą deginti galima, tačiau tik tam pritaikytose krosnelėse, su kelių lygių filtrų sistema. Tačiau tai dar ne viskas.

„Norint įsirengti tokią krosnelę reikia gauti leidimą. Taip pat privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, laikytis tam tikrų normatyvų, atlikti išmetamų dujų monitoringą. Privalomų leidimų surinkimas gali užtrukti nuo pusmečio iki metų. Net didelės įmonės svarsto, ar tokia investicija atsipirks, tuo tarpu mažos, nenorėdamos pirkti brangių sertifikuotų krosnelių, mokėti dideles sumas už leidimus, neretai tai daro paslapčia, nelegaliai. Trūksta didesnio dėmesio, kontrolės, ypač mažoms įmonėms,“ – svarstė pašnekovė.

Tepalą lengvai nuslepia

Įmonės „Žalvaris“ komercijos direktoriaus Sigito Ašmono teigimu, automobilių servisai alyvą paverčia kuru nepaisydami aplinkosaugos normų.

„Anot Aplinkos ministerijos valdininkų, naudoti šildymui panaudotą alyvą draudžiama, nes tai – pavojinga aplinkai atlieka. Įmonės, kurios remontuoja automobilius, keičia tepalus, privalo turėti dokumentus, rodančius, kad atidavė alyvą pavojingas atliekas surenkančiai bendrovei. Specialistai pripažįsta, kad servisai visai nesunkiai nuslepia didesnę dalį naudotos alyvos. Tai rodo ir alyvų sutvarkymo statistika, kuri nuo 2006 metų pastoviai mažėja ir šiuo metu siekia vos 19 proc., nors už panaudotą alyvą ir yra mokama, o ne imamas mokestis kaip buvo prieš kelis metus. Tikrai per paskutinius metus žmonės nepradėjo masiškai patys keistis tepalus savo automobiliams“, – apie situaciją kalbėjo S. Ašmonas.

Tačiau patvirtinti, kad didelė dalis panaudoto tepalo iškeliauja per taip vadinamus „garažinių“ kaminus negalima, mat oficialių duomenų nėra. Lietuvoje pagal teisės aktus prievolę įvykdyti alyvų surinkimo užduotis turi gamintojai – importuotojai.

Surenkama gerokai mažiau nei suvartojama

S. Ašmonas GRYNAS.lt tvirtino, kad panaudotos alyvos šalyje surenkama dešimtis kartų mažiau nei sunaudojama. „Per metus importuojama apie 20 tūkst. tonų, o panaudotos surenkama apie 3,7 tūkst. Akivaizdu, kad alyva šildosi ne tik mažieji, bet ir didesnieji servisai, gyventojai.

Paklaustas, ar kas nors pasikeis artimiausioje ateityje, nes valstybė nustatė užduotis gamintojams ir importuotojams iki 2012 m. sutvarkyti trečdalį panaudotų automobilių alyvų, S. Ašmonas netryško optimizmu.

„Yra teisės aktai reglamentuojantys pavojingų atliekų tvarkymą, bet į tai žiūrima pro pirštus. Dažnai matome skelbimus, kad alyvas keičia nemokamai. Vadinasi, žmogus, atvažiavęs vietinėje parduotuvėje nusipirko tepalus, filtrą ir visą tai servise pakeitė nemokamai. Servise žurnaluose nerodoma, kad susidarė alyvų, filtrų atliekos. Kitas būdas – skysto kuro naudotojai, kurie nusiperka dyzelinį kurą namo šildymui, bet realiai jį sunaudoja savo automobiliams, o šildymui naudoja naudotą alyvą. Juodojoje rinkoje, šiuo metu kainos svyruoja nuo 800 iki 1500 Lt/t. Tai yra kur kas pigiau nei naudoti dyzelinį kurą. Tie patys skelbimai eina metai iš metų, o dėmesio iš aplinkosaugos nėra jokio.

Geriau baudos nei šildymo kainos

J. Melnikovienės teigimu, netrūksta ir tokių pasisakymų, kad pigiau susimokėti baudas už panaudoto tepalo deginimą ir juo šildytis nei mokėti už šildymo paslaugas.

„Iš neformalių pokalbių su autoserviso atstovais teko girdėti, jog apsimoka visus metus rinkti tepalus ir žiemą šildytis. Gerai, aš gausiu baudą 200–400 litų, bet jeigu mano šildymo sąskaita yra apie 4000 litų? Man apsimoka. Tai yra nelogiška ekonomikai ir kontrolės stoka. Jeigu baudos būtų, tarkim, 10 kartų didesnės, tai sumokėjęs 40 tūkst. litų, galbūt kitą kartą autoserviso šeimininkai, pagalvotų, kad taip daryti „neapsimoka“, – apie baudas kalbėjo pašnekovė.

S. Ašmono nuomone, baudų už deginimą ir netinkamą naudojimą niekas nebijo, nes jos itin mažos.

„Kokia gali būti baimė, jei baudos dydis siekia iki 1000 Lt. Negirdėjau, kad kažkas būtų nubaustas maksimalaus dydžio bauda. Nustatyti alyvų slėpimo pavyzdžius yra gana paprasta, tereikia sutikrinti alyvos nupirkimo bei pridavimo kiekius. Jei servisas nuperka 5 tonas alyvos per metus, o priduoda 200 kg, tai akivaizdu, kad 4,8 t alyvos tikrai negalėjo nupirkti fiziniai asmenys“, – pabrėžė S. Ašmonas.
Neįgyvendinama importuotojų užduotis 2 psl. >>