Skaitytojas klausia: Pastaruoju metu man labai džiūsta burna. Seilių atrodo visiškai nėra. Kartais net sunku nuryti maistą. Ar tai gali būti rimta?

Paprastai burnos sausumas vadinamas kserostomija. Tai - ligos simptomas, atsirandantis dėl sumažėjusios ar visai išnykusios sekrecinės seilių liaukų funkcijos. Jo priežastys gali būti labai įvairios. Kserostomija būdinga sergant rinofaringolaringitu, kuris dažniau kamuoja pagyvenusius žmones. Taip pat jei žmogus dėl tam tikrų priežasčių (nosies polipai ar patirtos traumos) yra priverstas ilgą laiką kvėpuoti pro nosį. Tokiu atveju rekomenduojama nosies gleivinę plauti jūros tirpalu ar drėkinti aliejais.

Burnos džiūvimas – vienas diabeto požymių. Todėl praverstų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliktų cukraus kiekio kraujyje tyrimą. Burnos sausumu neretai skundžiasi pagyvenę žmonės, kurie serga antacidiniu gastritu. Kserostomija taip pat gali pasireikšti sergant kai kuriomis neurologinėmis ligomis: Alzheimeriu, Parkinsonu ir kt.

Pasak specialistų, seilės liaukų veiklą gali sutrikdyti ilgalaikis tam tikrų medikamentų vartojimas, ypač migdomųjų ir kraujospūdį mažinančių, taip pat antidepresantų, trankvilizatorių, antihistamininių ir kt.

Burna gali džiūti ir dėl per dažnų burnos skalbimo procedūrų, ypač jei naudojami skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra spirito.

Taip pat reikėtų žinoto, kad kserostomija yra šalutinis spindulinės terapijos efektas, ypač tais atvejais, kai piktybinis navikas yra galvos ar kaklo srityje.

Burnos džiūvimu neretai skundžias kai kuriomis virusinėmis infekcijomis (pavyzdžiui, parotitu (kiaulyte)) persirgę žmonės, taip pat tie, kuriuos ilgą laiką kamuoja depresija.

Sutrikti sekrecinės seilių liaukų funkcijos gali senyvo amžiaus žmonėms, nes jie ima vartoti daugiau skysto ir minkšto maisto, kurio nereikia kramtyti. Pasak gydytojų, tokiu atveju profilaktiškai pravestų krimsti morkas.

Svarbu

Burnos džiūvimo simptomas šalinamas, priklausomai nuo to, kokia priežastis jį sukėlė. Jeigu tai yra kokia nors liga, pirmiausia ji ir turi būti gydoma. Todėl užsiiminėti savigyda neverta. Gydytojas, išklausęs jūsų skundus, paskirs reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir skirs atitinkamą gydymą.