Kauno neurochirurgai – septinti pasaulyje

Galvos smegenų auglius ir kraujagysles Kauno neurochirurgai pradėjo operuoti aparatūra, kokią, be jų, turi tik šešios garsiausios pasaulio klinikos. Ši aparatūra užtikrina maksimalų chirurgų veiksmų tikslumą ir ligonio saugumą per operaciją.

Išoperavo trylika ligonių

„Taip, pirmąją tokią operaciją atlikau aš“, – be jokio pasididžiavimo pripažino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas ir skubiai pridūrė, kad kartu operavo ir neurochirurgas Vytenis Deltuva.

Galvos smegenų ir smegenų kraujagyslių chirurgai operuoti navikus ir kraujagysles, naudojant naująją aparatūrą – intraoperacinį magnetinį rezonansą, įtemptai ir atsakingai mokėsi dvi savaites. Pirmiausia – vien teorijos. Mokymuose taip pat dalyvavo anesteziologai,

instrumentatorės. Pirmąsias operacijas kauniečiai atliko stebint iš Izraelio atvykusiam informatikui, šios aparatūros žinovui, ją instaliavusiam Neurochirurgijos klinikoje.

Per savaitę, naudodamiesi naująja aparatūra, neurochirurgai atliko trylika operacijų.
„Ir pacientų buvo daug, ir operuoti norėjome, kol konsultantas buvo pas mus. Jis būtų padėjęs, jei kiltų klausimų“, – paaiškino profesorius A.Tamašauskas.

Kauniečiams viskas sekėsi sklandžiai. Visi trylika operuotų ligonių jaučiasi puikiai.
Naujausias, trečios kartos

Naujoji aparatūra taikoma operuojant smegenų auglius ir kraujagysles. Patologija nustatoma rentgeno, ultragarso, magnetinio rezonanso aparatais. Pastarasis naujos, trečiosios kartos, sudaro naujosios aparatūros pagrindą. Jis kainavo 4 mln. litų.

Pirmos kartos magnetinio rezonanso aparatai, kokius naudoja neurochirurgai, atsirado 2001 m. Tokių aparatų turi 50 neurochirurgijos centrai pasaulyje, bet Kauno klinikos jo neturėjo.

„Prieš trejus metus sukurtas naujos kartos magnetinio rezonanso aparatas, kurio vaizdo rezoliucija ir kokybė daug geresnė. Ir štai mes, vienas iš septynių neurochirurgijos centrų pasaulyje, jau turime tokį aparatą“, – džiaugėsi Neurochirurgijos klinikos vadovasA.Tamašauskas.

Smegenų auglių ir kraujagyslių operacijos reikalauja preciziško tikslumo. Bet koks neteisingas judesys gali pakenkti. Per operaciją neurochirurgai naudojasi navigacine sistema, auglio ar išsiplėtusios kraujagyslės vaizdą užfiksavę prieš operaciją.

Nebereikia operuoti iš naujo

„Operuojame žinodami, kur turime operuoti, kokios auglio ribos. Tai nustatome ultragarso aparatu – turime vieną geriausių pasaulyje, jį įsigijome prieš penkerius metus. Operuojant smegenys keičia savo parametrus – susitraukia, išteka smegenų skystis, žodžiu, smegenys dislokuojasi, keičiasi jų koordinatės. Dėl šių priežasčių vadovaudamiesi priešoperaciniu vaizdu negalėjome būti tikri, kad viską darome labai tiksliai“, – aiškino profesorius A.Tamašauskas.

Siekdami tikslumo neurochirurgai pasitelkdavo ultragarsą, bet jis neparodo tokio ryškaus vaizdo kaip magnetinis rezonansas. Dabar, turėdami naująjį magnetinio rezonanso aparatą, neurochirurgai gali užfiksuoti smegenų vaizdą per operaciją.

„Pasirengimas ir skenavimas užtrunka 15–20 minučių, tačiau pamatome, ar pasiekėme, ko norėjome, ar auglio dar likę. Jei matome, kad pašalinome ne visą naviką ar kraujagyslinį darinį, iš naujo sudarome operacijos planą ir šaliname likusią dalį“, – aiškino neurochirurgas.
Anksčiau operacijos kontrolė būdavo atliekama kitą dieną. O jei paaiškėdavo, kad pašalintas ne visas auglys?

„Jei reikėdavo koreguoti – planuodavome naują operaciją“, – pripažino A.Tamašauskas.

Paaiškės po 10 metų?

Naujoji aparatūra – išganymas ir gydytojui, ir ligoniui. Iš trylikos su ja jau atliktų operacijų net trims ligoniams buvo atliktos papildomos manipuliacijos. Studijomis įrodyta, kad, nepriklausomai nuo chirurgo kvalifikacijos, aparatūra apie 40–60 proc. parodo tai, ko chirurgas operuodamas nemato.

„Tyrimai per operaciją dėl jų efektyvumo maksimaliai kompensuoja jiems skirtą papildomą laiką, – pateisina A.Tamašauskas. – Papildoma narkozės valanda yra niekis, lyginant su galutiniais rezultatais.“

Tiksliai pašalinus piktybinį smegenų auglį remisija tęsiasi 10 metų, gerybiniai augliai neatauga. Ar magnetinis laukas nedaro neigiamo poveikio chirurgams? Profesorius A.Tamašauskas juokais atsako, kad tai paaiškės po dešimties metų. Kol kas nenustatyta, kad ilgai veikdamas žmogų magnetinis laukas būtų žalingas, kaip rentgeno spinduliai. Teigiama, kad tai saugus metodas.

Atsakymo kol kas nėra

Smegenų navikų operacijų atliekama daugiau nei kraujagyslių. Naujuoju metodu neurochirurgai jau operavo auglį pusantrų metų vaikui. Dėl ko galvoje auga augliai?
„Mokslininkai bando rasti atsakymą į šį klausimą, bet jo nėra. Manoma, kad nekontroliuojamą smegenų navikinių ląstelių augimą skatina genų mutacijos. Jos vyksta dėl įvairiausių priežasčių, visą gyvenimą, tačiau turi susiklostyti tam tikri dalykai, dėl kurių navikinės ląstelės pažeidžiamos ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Atsakymo į šiuos klausimus ieško ir mūsų instituto specialistai“, – pakomentavo A.Tamašauskas, kuris yra ir Neuromokslų instituto direktorius.

Jis pripažino, kad jaučiama tendencija šiek tiek didėti sergamumui galvos smegenų vėžiu, bet galbūt taip yra dėl gerėjančios diagnostikos.