Kaulų čiulpų donoras: jaučiausi kaip laimėjęs loterijoje

Lapkritį prasidėjo onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ įgyvendinama jubiliejinė – dešimties metų gimtadienį švenčianti – iniciatyva „Būk geras“, skatinanti kaulų čiulpų donorystę. Kitų metų vasario gale bus siekiama užsiregistravusiųjų tapti kaulų čiulpų donorais rekordo. Sykį tokiu donoru buvęs Robertas Dapkūnas tikina, kad kaulų čiulpų donorystė buvo džiuginanti patirtis.

„Apsidžiaugiau [sulaukęs iš Vilniaus Santariškių klinikos skambučio su žinia, kad esu reikalingas]. Žinojau, kad yra labai maža tikimybė, jog taip atitiks – mažesnė nei 1 proc. Kai man paskambino, tikrai jaučiausi kaip laimėjęs loterijoje“, – sako kaulų čiulpus prieš trejus metus donavęs R. Dapkūnas.

Jis ir šiandien puikiai atsimena procedūrą, kuri jo nė kiek negąsdino. R. Dapkūnas teigia žinojęs, kad teks leistis vaistus. „Po to važiavau į klinikas darytis aferezę. Paėmė kraują iš vienos rankos venos, su specialia aparatūra atskyrė iš kraujo kamienines ląsteles bei kaulų čiulpus ir kraują sugrąžino į kitos mano rankos veną“, – pasakoja vyras.

Procedūra buvo atliekama du kartus per dieną – nustatytu laiku ryte ir vakare. Tačiau R. Dapkūnas tvirtina jautęsis gana puikiai. „Net nesupratau, kodėl man davė nedarbingumo pažymėjimą nuo pat pirmos dienos. Gale, penktą dieną, jau galvą paskaudėjo, kaulus pamaudė, bet tikrai buvau darbingas“, – tikina R. Dapkūnas.

Anot jo, donavus kaulų čiulpus, apima labai geras jausmas: „Kad aš padariau viską, kas iš mano pusės, kad tai nenueis veltui, kad viskas bus gerai.“ Jis pasidomėjo, taigi žino, kad moteris, kuriai atiteko jo donuoti kaulų čiulpai, yra gyva ir sveika.

R. Dapkūno teigimu, jo artimieji sprendimą tapti kaulų čiulpų donoru palaikė ir juo didžiavosi. Tačiau iš aplinkinių, bendradarbių vyras neslepia sulaukdavęs klausimo, kokia jam iš to nauda. „Tai aš sakydavau – kokia man gali būti nauda? Juk žmogui gyvybę reikia išgelbėti. Sakau – žmonės, pagalvokite, ką tai reiškia. O kas, jei jums taip būtų“, – pasakoja vyras.

Per 10 metų – 10 tūkst. naujų donorų

Kaulų čiulpų transplantacija taikoma ypač sunkiems ligoniams gydyti. Ji galima, tik turint didelį būrį kaulų čiulpų donorų. Mat parinkti tinkamą donorą ligoniui, kad jo organizmas priimtų svetimas ląsteles ir jos pradėtų tinkamai daugintis ligonio kūne, o žmogus imtų sveikti, – labai sudėtinga.

Šalys šioje srityje vienijasi. Įkurtas pasaulinis Negiminingų kaulų čiulpų donorų registras. Be to, kiekviena šalis turi ir savo donorų būrį.

Lietuvos nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro vyriausioji koordinatorė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja Rita Čekauskienė sako, kad mūsų šalies registre yra 10 380 kaulų čiulpų donorų.

„Lyginant su kitomis valstybėmis, tas skaičius, tenkantis gyventojų skaičiui, yra nedidukas. Esame žemiau negu Europos vidurkis. […] Nors mūsų registras ir paaugo, galėtų būti daug didesnis“,  – mano R. Čekauskienė.

Ji pastebi, kad, prieš dešimt metų pradėjus akciją „Būk geras“, žmonių aktyvumas tapo stabilus – kasmet prie akcijos prisideda apie 1 tūkst. naujų žmonių, taigi per dešimt metų prisidėjo 10 tūkst.

R. Čekauskienė pasakoja, kad gelbėti didžiąją dalį Lietuvos pacientų atvyksta užsienio donorai. „Mūsiškai lietuviai gelbsti nuo 15 proc. iki 20 proc. mūsų šalies gyventojų. Tiek negiminingi donorai lietuviai donuoja lietuviams pacientams. Visa kita – užsieniečių donorų dėka. Didžioji dalis užsieniečių donorų yra Vokietijos piliečiai“, – sako Santariškių klinikų gydytoja.

Jos žiniomis, vokiečių donorų registras yra labai didelis – daugiau nei 6 mln. Be to, vokiečiai esą labai aktyvūs – mažai jų atsisako būti donorais, jei jų prireikia. Iš viso pasaulio daugiausia donuoja būtent vokiečiai – daugiau nei 6 tūkst. kasmet.

Vis dėlto R. Čekauskienė pabrėžia, kad nacionalinis registras yra svarbus, mat donorą rasti toje pačioje populiacijoje daug didesnė tikimybė. Moteris paaiškina, kad etninės grupės turi panašius žmogaus liaukocitinius antigenus.

„Kitas dalykas – daug greičiau galima suorganizuoti transplantaciją. Jei kartais donoro prireikia pakartotinai, jį turime šalia. Tai yra labai patogu. Jei palygintume donoro radimo greitį ir transplantacijos suorganizavimo greitį, tai vyksta du kartus greičiau, kartais – net dar greičiau, jei donoras yra Lietuvoje. […] O tas kartais būna labai svarbu“, – atkreipia dėmesį R. Čekauskienė.

Ir nepilnametis gali tapti donoru

Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro gydytoja Jelena Rascon sako, kad vaikai – specifinė ligonių grupė, nes gydymas sudėtingas ir dėl mažo vaikų svorio, ir dėl augančio organizmo savybių. Jei vaikas suserga, gydytojos teigimu, tenka atsižvelgti į vaiko nesubrendusias fermentines sistemas.

„Jo reakcija į vaistą gali būti visiškai kitokia negu suaugusio žmogaus. Kartais vaikui, skirtingai nei suaugusiam, reikia ir didesnių dozių, nes vaikas – augantis organizmas. Jo organizme medžiagų apykaita, o ir vaistų apykaita, vyksta daug greičiau. Jis išskiria vaistą daug greičiau, todėl viastą reikia arba dažniau skirti, arba didesnėmis dozėmis“, ­– aiškina J. Rascon.

Vaikams dažnai diagnozuojamos ligos, kurios be kaulų čiulpų transplantacijos gali būti mirtinos. Pasak gydytojos, vaikų kaulų čiulpų transplantacijos specifika išsiskiria tuo, kad nemažą dalį pacientų sudaro ne piktybiniai susirgimai, o sunkios kraujo ligos.

„Pavyzdžiui, yra aplastinės anemijos arba sunkaus laipsnio imuninės sistemos pažeidimas. Nuolat kartojasi netipinės infekcijos, su kuriomis normalus imunitetas yra pajėgus susidoroti, o sergančiam vaikui jos yra pražūtingos. Taip pat yra sunkios metabolinės ligos, kurios taip pat yra nustatomos vaikystėje“, – dėsto pašnekovė.

Metabolinės ligos, pasak jos, yra medžiagų apykaitų sutrikimai. Pavyzdžiui, sutrinka normalus riebalų skaldymas, riebalai tampa nuodingi ir naikina smegenų ląsteles. „Tokius vaikus dėl transplantacijos galima pagydyti“, ­–­ tikina J. Rascon.

Ji pasakoja, kad nepilnametis taip pat gali tapti donoru savo broliui arba savo seseriai. Iš medicininės perspektyvos, J. Rascon teigimu, pacientui tai yra geriausias variantas, nes organizmai būna maksimaliai giminingi, o transplantacija – daug saugesnė. Be to, pasitaiko mažiau komplikacijų.

„Tokiu atveju visos procedūros rezultatai yra daug geresni, tačiau toks variantas būna rečiau, nes mūsų šeimos Lietuvoje – gana mažos. Kartais, turint ir du, ir tris, ir keturis brolius ir seseris, nė vienas jų netinka tapti donoru. Daugumai pacientų vis tiek tenka ieškoti negiminingo donoro, kuriuo jau gali būti tik suaugęs žmogus“, – teigia Vaikų onkohematologijos centro gydytoja.

Ji tikina, kad jaunam donorui ši procedūra sveikatai neturi žalingų pasekmių. Procedūros metu yra paimamas nemažas kiekis kaulų čiulpų arba surenkamas periferinis kraujas. Tačiau, kadangi vaiko organizmas greitai regeneruojasi, gydytojos teigimu, kaulų čiulpų paėmimo metu donorui dažnai netgi neprireikia sulašinti kraujo.

„Vaikas visiškai atsistato ir atstato netektą kraujo kiekį per labai trumpą laikotarpį. Paskutinis atvejis, kurį turėjome, buvo, kai dvejų metukų neturintis vaikelis donavo savo šešemečiui broliui. Kitą parą jis buvo išrašytas namo – lakstantis ir geros nuotaikos. Kiek žinome, namuose su juo viskas yra gerai, o transplantacija atlikta. Turi praeiti nemažai laiko, kol prigis brolio ląstelės, kol susigyvens ir susitaikys organizme“, – sako J. Rascon.