Diabetinė retinopatija: vaistų yra, bet jais gydyti nevalia | KaunoDiena.lt

Diabetinė retinopatija: vaistų yra, bet jais gydyti nevalia

Maždaug kas antram sergančiam diabetu gali išsivystyti diabetinė retinopatija. Vaistų nuo šios regėjimą sutrikdančios ligos skyrimo apribojimas neleidžia pasveikti, jų nepakankamas vartojimas tampa neefektyvus.

Užtemdė juodos dėmės

Šiauliečio Romualdo Baliutavičius liga prasidėjo smarkiu pilvo skausmu. Tuomet 28-erių vyras nuvažiavo į giminaitės vestuves, tačiau prie stalo neužsibuvo – nepakeliamas skausmas jį pagulė į lovą.

Tik ryte atlėgus kančiai, jis galėjo važiuoti namo. Netrukus Romualdą ėmė labai troškinti, pradėjo kristi svoris. Per pusę metų vyras neteko 20 kg. Tuomet jis kreipėsi į gydytojus. Jie nustatė, kad Romualdas serga I tipo diabetu ir skyrė gydymą insulinu.

Praėjus kiek laiko Romualdas pastebėjo, kad viena akimi mato prastai.

"Atsimenu, buvau miške, grybavau. Staiga akyje atsirado tamsių dėmių. Mano regėjimas visuomet buvo labai geras, todėl pasidarė baugu", – pasakojo šiaulietis.

Per porą mėnesių dėmės palengva išnyko ir Romualdas vėl matė, kaip ir anksčiau. Tačiau netrukus dėmių atsirado kitoje akyje ir jos vėl dingo. Ilgainiui dėmės imdavo atsirasti tai vienoje, tai kitoje akyje ir vis ilgiau išsilaikydavo. Gydytojai pasakė, kad akims pakenkė diabetas ir paskyrė gydymą. Tačiau Romualdas nebuvo paklusnus pacientas, nesilaikė specialistų rekomendacijų. Tolydžio silpstančią regą jis kentėjo dešimt metų.

Kadangi dėmės apimdavo tai vieną, tai kitą akį, buvau išmokęs gyventi su viena akimi.

"Blogiausia būdavo nuo gruodžio iki gegužės, gal todėl, kad buvo tamsu. Vasarą matydavau geriau", – prisimena vyras.

Galiausiai jis nuvažiavo į Kauno klinikas. Ten gydytojai nusprendė, kad jam būtina operacija. Tačiau Romualdas ir jos vengė.

"Kadangi dėmės apimdavo tai vieną, tai kitą akį, buvau išmokęs gyventi su viena akimi", – prisimena.

Operacijai ryžosi sunkiai

Bet staiga migla ir dėmės apėmė abi akis vienu metu. Aplinkoje vyras galėjo orientuotis tik pagal objektų spalvas.

Neįžiūrėdavo žmonių veidų, eidamas šaligatviu užkliūdavo už bortelių, sunku buvo naudotis viešuoju transportu, tekdavo praeivių klausti autobuso numerio, o jie, manydami, kad vyras šaiposi, neatsakydavo.

Šitaip pratempė dar dvejus metus, kol galiausiai ryžosi operacijai. Gydytojai Romualdui operavo dešinę akį.

"Atsibudau palatoje. Buvo smalsu, ar pagerėjo rega, tačiau akis buvo uždengta tvarsčiu. Kai vienas tvarsčio kraštas atlipo, pabandžiau patikrinti, ar ką nors matau, – vaizdas buvo išplaukęs, tačiau daug geresnis nei iki operacijos. Po paros tvarstį medikai nuėmė, patikrino regą – 0,8, o prieš operaciją buvo tik 0,3. Po mėnesio regėjimas dar pagerėjo. Dabar tekstą didesniu šriftu skaitau be akinių", – pasakoja šiaulietis.

Stabilizavosi regėjimas ir kita akimi. Jau keletą metų juodų dėmių neatsiranda. Dabar Romualdas nustatytu laiku lankosi pas Kauno klinikų oftalmologus, tačiau, prisipažįsta, ir toliau nepaiso visų rekomendacijų ir tinkamai nekontroliuoja diabeto.

"Nesu drausmingas, – patvirtina. – Gydytojai šimtą kartų sakė, kad galiu apakti, tačiau esu gurmanas, – man salotų su duona neužtenka. Vis sau kartoju, kad šiandien dar nusižengsiu, o jau rytoj darysiu, kaip reikia, tačiau man nepavyksta."

Galima išvengti

Maždaug penktadaliui sergančiųjų II tipo diabetu, tuomet, kai liga diagnozuojama, gydytojai kartu randa ir pokyčių akių tinklainėje. Taip yra todėl, kad neretai šie žmonės daug metų nė nežino, jog serga diabetu, todėl nekontroliuoja gliukozės kiekio kraujyje.

Kitaip yra sergantiesiems I tipo diabetu. Kadangi liga dažnai prasideda audringai, jie patenka pas gydytojus ir šie pacientų  sveikatą, taip pat ir jų regą stebi nuo ligos pradžios. Per pirmuosius penkerius metus retai atsiranda komplikacijų akyse, tačiau vis tiek kartą per metus jie turi pasitikrinti regėjimą.

Maždaug penktadaliui sergančiųjų II tipo diabetu, tuomet, kai liga diagnozuojama, gydytojai kartu randa ir pokyčių akių tinklainėje.

"Tokiems pacientams tinklainės pakenkimą nustatome anksti, kai jie dar nieko blogo nejaučia", – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.

Kiek žmonių serga diabetine retinopatija, nežinoma, – galima tik apytiksliai suskaičiuoti pagal kitų šalių sergamumą. Oficialiais duomenimis, mūsų šalyje 2014 m. buvo registruoja 110 tūkst. sergančiųjų diabetu, vadinasi, trečdaliui jų – apie 30 tūkst. – gali būti išsivysčiusi retinopatija.

Diabetu sergantys žmonės gali išsaugoti regą, jei jie tinkamai kontroliuoja gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, kraujospūdį ir nuolat lankosi pas akių ligų gydytoją.

"Kiekvieną diabetu sergantį žmogų šeimos gydytojas kartą per metus turi nusiųsti pasikonsultuoti pas gydytoją oftalmologą. Jei vis dėlto jūsų šeimos gydytojas to nepadaro, prašykite siuntimo", – primygtinai pataria docentė V.J.Balčiūnienė.

Nesigydant gresia apakti

Per didelis gliukozės kiekis kraujyje trukdo hemoglobinui pernešti deguonį, dėl to ląstelės jo pakankamai negauna. Be to, gliukozė pakenkia ir kraujagyslių sienelėms, – jos sustorėja, tampa trapios, pralaidžios arba visai sunyksta.

Tuomet ląstelės ima badauti, nes sutrinka kraujo pritekėjimas. Ir vienu, ir kitu atveju ląstelės žūsta. Pasak docentės V.J.Balčiūnienės, visų pirma nukenčia smulkiausios akių tinklainės kraujagyslės, vėliau – fotoreceptoriai, nes jie ypač jautrūs deguonies stokai.

Jei kraujagyslių sienelės tampa pralaidžios, pro jas persisunkia skysčiai. Dėl to ima burkti tinklainė, ypač centre, kuris dar vadinamas geltonąja dėme. Tai sutrikdo centrinį regėjimą, vaizdas centre tampa neryškus, išsilieja, gali išsikraipyti ar būti matoma tamsi dėmė.

Ir tai dar ne viskas. Kai ląstelės ima badauti, gali pradėti augti nereikalingos naujadarinės kraujagyslės. Jos lengvai plyšta ir, kraujui patekus į stiklakūnį, žmogus nebemato.

"Daugiausia darbingo amžiaus žmonių apanka dėl diabetinės retinopatijos", – teigia specialistė.

Diagnostika ir gydymas

Paprastai tinklainė pakenkiama pusei sergančiųjų diabetu dėl to, kad jie prastai kontroliuoja diabetą. Tokių mūsų šalyje – apie du trečdalius.

Docentė V.J.Balčiūnienė teigia, kad vieniems ši komplikacija gali išsivystyti per penkerius metus, kitiems – per kelis dešimtmečius. Gydytoja mena pacientę, kuri sirgo diabetu šešiasdešimt metų, o jos tinklainėje pakitimai buvo vos beprasidedantys.

"Pastaruoju metu daugėja diagnostikos galimybių, todėl mes ligą nustatome anksčiau. Akių dugno būklę vertiname apžiūrėdami ją nebe per specialius lęšius ar fotografuojant, kaip buvo anksčiau, o plačiai naudodami optinę koherentinę tomografiją ir angiografiją. Taip galime ne tik vertinti, ar tinklainė pakenkta, ar sveika, bet ir matyti, kokia kraujagyslių būklė, kraujo tėkmė jose. Pacientams galime parinkti individualų gydymą", – aiškina specialistė.

Prieš penkerius metus pasaulyje visiems diabetu sergantiems žmonėms tapo prieinami naujos grupės vaistai – kraujagyslių endotelio augimo faktorių blokatoriai. Jų injekcijos į stiklakūnį iš esmės pakeitė gydymą.

"Anksčiau galėjome tik nutolinti apakimą, o dabar apsaugome žmogų nuo aklumo ir labai pageriname jo regėjimą", – teigia docentė V.J.Balčiūnienė.

Į stiklakūnį suleisti vaistai sumažina kraujagyslių pralaidumą ir tinklainė nebeburksta, be to, nebesiformuoja naujos kraujagyslės, nes blokuojamas signalas tiekti daugiau deguonies.

Kenkia neleistinas ribojimas

Prieš dvejus metus naujieji vaistai tapo prieinami ir mūsų šalies ligoniams, kuriems nustatomas diabetinis geltonosios dėmės paburkimas. Deja, ne visiems. Lietuvoje naujaisiais vaistais gydoma maždaug 500 žmonių.

Docentė V.J.Balčiūnienė, palyginusi sergamumą diabetine retinopatija mūsų šalyje su kitų šalių duomenimis, teigia, kad pas mus turėtų būti daug daugiau, apie 10 tūkst., naujaisiais vaistais gydytinų ligonių.

Kodėl šie žmonės nesigydo? Tam yra kelios priežastys. Pasak docentės, daug ligonių neįtaria, kad jų tinklainė pakenkta ir jie gali apakti, nes nežino, kad serga diabetu. Yra žmonių, kurie žino, kad serga diabetu, tačiau atsainiai žiūri į savo sveikatą ir nesikreipia į gydytojus.

Yra ir dar viena priežastis. Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija apribojo vaistų skyrimą, nes jie yra brangūs. Komisija nustatė, kad pirmaisiais metais gydytojai pacientui turi teisę skirti iki septynių injekcijų, o antraisiais – penkias, bet ne daugiau kaip vienuolika injekcijų per dvejus metus, nors tai neatitinka vaistų gamintojų rekomenduojamos skyrimo tvarkos. JAV atlikti tyrimai įrodė, kad dažniausiai ligoniams pirmaisiais metais reikia septynių aštuonių injekcijų, antraisiais – trijų keturių, o trečiaisiais – tik vienos ar dviejų.

"Toks reguliavimas yra didžiausia mūsų problema – visus pacientus turime gydyti vienodai, nors vienodų žmonių nėra. Kai kuriems pacientams geltonosios dėmės paburkimas sumažėja pirmaisiais gydymo metais, o kitiems gali tekti gydytis ilgiau. Deja, mes po dvejų metų gydymą priversti nutraukti", – apgailestauja docentė V.J.Balčiūnienė.

Specialistai tvirtina: jei gydymas nebaigiamas, silpnėja regos aštrumas. Žmonės, į kuriuos buvo investuota nemažai lėšų, kad jie išliktų darbingi arba sugrįžtų į darbo rinką, tampa nedarbingi ar net neįgalūs ir priklausomi nuo aplinkinių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

antanas

antanas portretas
vel eilinis pasityciojimas is ligoniu - ne ministerija, o gydytojas turi spresti kiek laiko skirti vaistus ir kiek ju skirti
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių