Juodosios pedagogikos labirinte: į kovą su namų darbais

Mokiniams skirtos namų užduotys sutrikdo taikų šeimos gyvenimą, verčia vaikus meluoti ir neturi jokios pedagoginės naudos, įsitikinęs Vokietijoje gyvenantis rašytojas Arminas Himmelrathas, stojęs į rimtą kovą su namų darbais.

Mokytojo padėjėjo vaidmmuo

Tris vaikus auginantis 48 metų vyras, paties žodžiais sakant, turi 32 metus namų darbų ruošimo patirties. "Jaučiuosi degdradavęs iki mokytojo padėjėjo. Vaikai niekada savo noru nesėdo ruošti namų darbų. Vadinasi, aš turėjau daryti spaudimą. Tai tikrai nėra malonus vaidmuo, ir nemanau, kad mano, kaip tėvo, pareiga perduoti mokytojų grasinimus – jei nepadarysi namų darbų, gausi blogą pažymį. Tai juodoji pedagogika", – sako A.Himmelrathas, apie namų darbų nenaudą parašęs knygą "Namų darbai, ne, ačiū!" ("Hausaufgaben, nein danke!")

Ši juodoji pedagogika, rašytojo teigimu, į melo spiralę įsuka ir vaikus, ir tėvus. Vaikai namuose sako, kad namų darbams nieko neužduota, mokykloje išsisukinėja, kodėl nepadarė pamokų. "Kartais net tėvai daro už vaikus namų darbus. Viena mokytoja man sakė, kad tokių atvejų būna jau antroje klasėje. Tokiais atvejais vaikai taip pat meluoja", – pasakoja rašytojas ir  priduria: "Namų darbai sudrasko namų taiką."

Augindamas savo vaikus A.Himmelrathas ėmėsi profesionaliai nagrinėti namų darbų temos ir pats nustebo sužinojęs, kad apie tai diskutuojama jau ne vieną šimtmetį.

"XV a. mokyklos taisyklėse kalbama apie namų darbus. Nuo 1880 m. periodiškai vis atliekami moksliniai tyrimai, kuriais aiškinamasi apie namų darbų naudą. Patvirtinimo, kad jie yra naudingi mokiniams, neradau niekur. Geriausiu atveju namų darbai tiesiog nekenkia, bet dažniausiai neturi prasmės", – sako A.Himmelrathas.

Jis cituoja Dresdeno pedagogą Gustavą Schanzę, kuris dar 1906-aisiais rašė, kad "namų darbai liaudies mokyklose pedagogikos požiūrių yra beprasmiai". 1958 m. Miulhaimo edukologas Bernhardas Wittmannas atliko eksperimentą: trečiųjų ir šeštųjų klasių mokiniams iš dviejų dalykų nebuvo skiriama namų darbų. Pamatęs rezultatą, mokslininkas padarė išvadą: "Namų užduotys neturi jokios materialinės naudos švietimo kokybei, jos nelėmė moksleivių žinių lygio ir pasirengimo".

A.Himmelratho teigimu, namų darbų aptarimas, išdalijimas ir patikrinimas atima brangų pamokos laiką. Jo nelieka ir sunkumams, kilusiems ruošiant namų užduotis, aptarti. Vaikams susidaro įspūdis, kad jų darbas neturi pasmės.

Didina socialinę nelygybę

Kitas rašytojo pateikiamas argumentas – sociologų nuomonė, kad namų darbai stiprina nelygybę, didina atskirtį tarp skirtingiems socialiniams sluoksniams priklausančių vaikų.

"Namų darbai tampa tėvų problema – būtent ant jų pečių mokytojai perkelia atsakomybės naštą. Ir visiškai nesvarbu, ar kalbama apie nekvalifikuotų darbininkų, ar apie profesorių šeimą. O juk tokia skirtinga kilmė reiškia visiškai skirtingas startines sąlygas. Ir dėl to dažnai mokiniai, kurių žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka", – sako A.Himmelrathas.

Tezei, kad kartojimas padeda geriau įsisavinti mokomąją medžiagą, jis taip pat turi kontrargumentą. "Geriausiai mokosi motyvuoti vaikai. Mano vaikai anglų kalbą išmoko geriau už mane, nes žaidė juos ypač dominusį kompiuterinį žaidimą. Jei mokomasi žodžių tik iš baimės būti nubaustam ar gauti blogą pažymį, tai duoda nedaug naudos", – sako jis.

Alternatyva įmanoma

"Įsitikinimas, kad namų darbai yra neatsiejama mokymosi dalis, yra taip giliai įsišaknijęs mūsų pasąmonėje, kad niekas daugiau nebesvarsto, ar jie turi prasmę. Tačiau kad ir ko klaustumėte, visi bus nepatenkinti situacija", – sako rašytojas, siūlydamas alternatyvą namų darbams.

 


Šiame straipsnyje: mokyklamokymasisnamų darbai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Monika

Monika portretas
Absoliučiai pritariu. Mokiausi pas vieną geriausių anglų kalbos mokytojų - ekspertę Jadvygą Kovienę. Ji užduodavo namų darbus, bet niekada nepaklausdavo, ar atlikome, todėl po pirmųjų kelių pamokų niekada jų ir neberuošdavome, be to vieną ištisą mėnesį dainuodavome kalėdines dainas ir beveik nebūdavo kitų užduočių pamokų metu - ji išmokė anglų stipriau negu kuris kitas mokytojas. Turėdama tai omeny, kai pati dirbau anglų mokytoja ir mokykloje buvo pasakyta užsienio kalbų mokytojams neužduoti namų darbų, labai noriai sutikau, nes ir šiaip užduodavau retai - tik kartais išmokti dialogą, pasakoti tekstą ar naujus žodžius. Mokiniai labai sėkmingai pamokų metu išmoko net daugiau negu pas kitas mokytojas. Pamokų metu esmė yra sudominti ir užkelti motyvaciją, kad mokiniai norėtų mokytis patys. Ir ne tik pradinukai. Kai mokiniai pradeda tavęs prašyti, kad juos mokytum, ir džiaugtis tave sutikę - jų beveik mokyti nereikia - reikia tik suspėti su jų tempu :)

Buvusi mokytoja

Buvusi mokytoja portretas
Aš manau, kad mokiniai turėtų daugiau išmokti pamokoje, dalyvaujant mokytojui. O mokytojas turėtų pamokoje suspėti ir naują medžiagą išdėstyti, ir ją tinkamai įtvirtinti, kad norintys mokytis mokiniai pamoką suprastų ir nebijotų neaiškumų pasiaiškinti kartu su mokytoju. Per 45 min. mokytojas turėtų ir namų užduotis patikrinti, o jeigu buvo labai daug uždavęs, tai jau ir fiziškai nepajėgus tai padaryti. Tada klausimas, kam reikia tokių namų darbų, kurie yra netikrinami arba tikrinami epizodiškai? Aš manau, kad namų užduotims visų dalykų reikėtų skirti apie 1val -1val.30min. ir ne daugiau, nes mokiniai (tie, kurie tikrai motyvuoti ir siekia viską suprasti ir įsisavinti) pavargsta pamokose, jiems reikia dar palikti laiko įvairiems būreliams ir kitiems maloniems užsiėmimams. Nepamirškime, kad jie dar ir namuose turi savų pareigų prisidėti prie šeimos gerbūvio.

Tomas

Tomas portretas
Keista, kad tos knygos autorius nerado niekur patvirtinimo, kad namų darbai yra naudingi. John Hattie poveikio dydžių lentelėje (apžvelgus 558 tyrimus) namų darbai turi poveikio dydį 0,35. Nėra labai svarbus mokymosi aspektas, bet daro statistiškai tokį patį poveikį, kaip ir pvz. klasės atmosfera! Be to, jie neužima pamokos laiko.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichiatras: vaikai turi kelti rūpesčių, o ne ramiai naršyti internete
    Psichiatras: vaikai turi kelti rūpesčių, o ne ramiai naršyti internete

    Jaunajai kartais vis sunkiau sutelkti dėmesį, daugėja hiperaktyvumo atvejų. Švietimo sistema turėtų prisitaikyti prie kintančio gyvenimo ir stengtis išsaugoti psichologinį intelektą, itin veikiamą virtualios erdvės, LRT RADIJUI sako ps...

  • Kuo pavojingos neįveiktos fobijos?
    Kuo pavojingos neįveiktos fobijos?

    Viena dažniausių fobijų – socialinė, kurios neįveikus gali būti sunku susirasti darbą, antrą pusę, gresia net problemos dėl alkoholio. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutė Ernesta Krivickienė. Anot jos, įtarti, kad žmogus turi fobiją, gal...

  • Akmenėliai poros batuose: kaip nesugriauti santykių
    Akmenėliai poros batuose: kaip nesugriauti santykių

    Populiarus mitas, esą vyro ir moters santykius sugriauti gali tik neištikimybė, finansinė krizė, atitolimas. Psichologai tvirtina, kad net ir tvirčiausios draugystės pamatus gali išjudinti mažos smulkmenos. ...

    1
  • Kada paauglystėje atsiranda noras žalotis?
    Kada paauglystėje atsiranda noras žalotis?

    Savęs žalojimas yra ne tik psichinės ligos simptomas, bet ir netinkamai besikuriančio tapatumo paauglystėje išraiška. Kodėl atsiranda noras žaloti save? ...

  • Poros santykiai – moters rankose
    Poros santykiai – moters rankose

    Vyras, net labai stengdamasis, turi palyginti nedaug įtakos poros dinamikai. O moters rankose yra ne tik santykių dinamika, bet ir gebėjimas paskatinti vyrą augti arba jį sužlugdyti, tad jos nuostatos, mintys ir elgesys poros santykiams yra lemiamas veik...

    3
  • Ar liūdesys išgydomas tik parduotuvėje?
    Ar liūdesys išgydomas tik parduotuvėje?

    Apsipirkimas gali pataisyti nuotaiką, bet tik trumpam. O štai kaltės jausmas, apimantis atslūgus išlaidavimo įkarščiui, dažnai užtrunka gerokai ilgiau. „BBC News“ žurnalistė Katie Beck siūlo keletą gudrybių, kurios ...

    2
  • Norvegai – laimingiausi žmonės pasaulyje: ko galime iš jų pasimokyti?
    Norvegai – laimingiausi žmonės pasaulyje: ko galime iš jų pasimokyti?

    Šiais metais Jungtinių Tautų pateiktoje „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 šalių pakilo į 52 vietą, o pirmą vietą čia užima norvegai. Ataskaitoje teigiama, kad laimės indeksas priklauso ne tik nuo aukšto ...

    9
  • Skambina pavojaus varpais: savižudiškas elgesys būdingas 40 proc. jaunimo
    Skambina pavojaus varpais: savižudiškas elgesys būdingas 40 proc. jaunimo

    Medikai ir politikai skambina nerimo varpais: šalies jaunimo psichinė sveikata yra visiškai prasta. Atliktas reprezentatyvus jaunimo sveikatos tyrimas parodė, kad 40 proc. jaunų 15–29 metų Lietuvos žmonių būdingas savižudiška...

    4
  • Neblaiviems prie vairo atleidimo negali būti
    Neblaiviems prie vairo atleidimo negali būti

    Neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai, kurie pasibaigia skaudžiomis nelaimėmis, iškart sulaukia visuomenės pasipiktinimo – kaltininką raginama siųsti už grotų, neleisti sėsti prie vairo iki gyvos galvos, tačiau nurimus pasipiktini...

    4
  • Kaip išsaugoti seksualinę trauką gimus vaikui?
    Kaip išsaugoti seksualinę trauką gimus vaikui?

    Gimė vaikas – pabaiga romantikai? Jus dabar esate tėvai, tad „kvailiojimams“ jau nebėra laiko? Psichologai tvirtina, jog išlaikyti intymius ir aistringus santykius pavyksta ne vienai porai. ...

    3
Daugiau straipsnių