LFF vadovas L.Varanavičius teigia, kad su Ūkio banku išsiskyrusi federacija didelių nuostolių nepatyrė
© Tomo Raginos nuotr.

Lyginimai su krepšinio federacijos prezidentu Vladu Garastu kelia pasididžiavimą. Taip teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas Liutauras Varanavičius, penktadienį viešėjęs portalo forume.

L.Varanavičius atsakė į skaitytojų klausimus apie nacionalinę rinktinę, jos trenerį, šio sezono A lygą, federacijos finansinę padėtį ir futbolo lygį Lietuvoje.

- Matome akivaizdžią priešpriešą tarp federacijos ir rinktinės futbolininkų. Ar žaidėjų nuomonė ir paskutinė, nors ir nieko nereiškianti, pergalė gali padėti treneriui Jose Couceiro išsaugoti postą?

- Nėra jokios priešpriešos tarp federacijos ir žaidėjų. Yra kai kurių komandos veteranų noras išsaugoti trenerį. Federacija nesikiša į trenerio darbą, mes tik reikalaujame, kad būtų vykdoma sutartis.

- Kai rinktinės treneriu buvo paskirtas Jose Couceiro, žiniasklaidai buvo nutekinta informacija, kad LFF taip pat domisi bulgaru Georgiju Vasilevu ir vokiečiu Jurgenu Raabu. Dabar šie treneriai vėl bus tarp kandidatų, ar rinksitės tik iš lietuvių ir J.Couceiro? O gal nustebinsite?

- Apie kandidatus kalbėti dar anksti. 2010 metų vasario 7 dieną Varšuvoje bus traukiami kito ciklo burtai. Ir tiktai po jų žinosime LFF finansines galimybes. Pagal jas ir rinksime kandidatus. Trumpas pokalbis su Jose Couceiro įvyko iš karto po rungtynių Marijampolėje, tačiau reikėtų daug rimtesnio ir ramesnio pokalbio.

- Arminas Narbekovas užsiminė, kad neatsisakytų rinktinės trenerio posto. Kaip jūs vertinate šią kandidatūrą?

- Visas kandidatūras vertinsim kitais metais. Dėl rinktinės trenerio nuspręs 11 asmenų vykdomasis komitetas.

- Ką reikėtų pakeisti, kad Lietuvos futbolo rinktinei kada nors pavyktų įveikti Europos ar pasaulio čempionatų atrankos grupių barjerą? Ar realu artimiausiu metu tai pasiekti?

- Reikėtų, kad daug daugiau vaikų sportuotų. Tuo pačiu būtų daugiau jaunųjų futbolininkų ir būtų didesnė atranka į rinktinę. Artimiausiu metu patekti pavyktų tiktai su palankiais burtais ir Dievo pagalba.

- Kada galima tikėtis stabilesnio nacionalinės rinktinės žaidimo? Dabar mūsų rinktinė gali laimėti praktiškai prieš bet ką, bet lygiai taip pat gali bet kam pralaimėti.

- Tada, kai turėsim didesnę konkurenciją rinktinėje. O tai gali įvykti tik tada, kai bus pertvarkyta visa sportininkų rengimo sistema Lietuvoje. Tol, kol sporto mokyklos sieks rezultato, o ne stengsis užimti kuo daugiau vaikų ar auginti talentus, tai yra neįgyvendinama.

- Nemanote, kad maždaug 2015-2016 m. džiūgausime nugalėję Farerų salas? Dabartinių mūsų jaunimo rinktinių burtai, deja, niekaip su žvejais nesuveda...

- Šiais metais Farerų jaunimo komandą įveikę džiūgavo Rusijos futbolininkai, nes pirmąsias rungtynes buvo pralaimėję 0:1. Fareruose sportuojančių žmonių skaičius Lietuvai nusileidžia tiktai tris kartus. Taip kad greitai gali tekti džiūgauti įveikiant Farerus visose sporto šakose

- Ar nejaučiate apmaudo, kad mūsų valstybėje prioritetine sporto šaka laikomas krepšinis, juolab kad ir finansavimo krepšininkai sulaukia didesnio?

- Jaučiame ne apmaudą, o greičiau norą geriau dirbti ir įrodyti darbu, kad investicija į futbolą atsipirktų labiau. Tai matome jau dabar, kai beveik 20 tūkst. vaikų dalyvauja mūsų masinio futbolo programose.

- Kaip vertinate tai, kad į LFF taurės ketvirtfinalį pateko mėgėjų komanda Plikių "Sakuona"?

- Vertinu gerai, tai rodo, kad bendras futbolo lygis kyla.

- Ar LFF ketina padėti legendiniam Vilniaus "Žalgiriui"? Panašu, kad be išorinės pagalbos gali nebelikti tokios komandos.

- Mes negalime padėti vienam atskiram klubui, nes visi kiti klubai taip pat turės teisę į pagalbą. Vilniaus "Žalgiris" turi didžiausią gerbėjų bazę Lietuvoje ir keista, kad nerandama rėmėjų, kurie galėtų padėti šiam klubui. LFF vadovai visada stengiasi padėti Vilniaus "Žalgiriui", kaip pavyzdys yra šių metų sezonas, kai klubas buvo priimtas į I-ąją lygą neatitikdamas licencijavimo reikalavimų.

- Šių metų A lygą treneriai ir specialistai tiesiai šviesiai vadina žemyn nuvažiavusiu čempionatu. Jeigu anksčiau Algimantas Liubinskas Lietuvos čempionatą vadindavo mėgėjų lyga, tai kaip jūs jį apibūdintumėte dabar?

- Apie šių metų čempionato įtaką Lietvuos futbolui galėsime padiskutuoti po 5 metų, nes kitas pasirinkimas buvo iš viso neturėti A lygos čempionato.

- II lygoje žaidę FBK ir „Atlantas“ siekia A lygos licencijos. Ar šios komandos gali kitais metais rungtyniauti A lygoje?

- Tiek FBK, tiek "Atlantas" pirmiausia turi gauti A lygos licenciją, o ją gavę galėtų dalyvauti A lygoje tiktai tuo atveju, jeigu visos prieš tai pagal sportinį principą iškovojusios šią teisę komandos atsisakytų dalyvauti A lygoje arba negautų licencijos.

- Ar sutinkate, kad Lietuvos futbolas daug prarado, neleidus pirmojoje lygoje žaisti "Kaunui" ir "Atlantui" ir išmetus juos į mėgėjų lygą?

- A lygos lygis dėl "Kauno" ir "Atlanto" nenoro žaisti joje nukrito, tačiau ar futbolas nuo to prarado, ar atrado - reikėtų spręsti po kelerių metų.

- Neseniai Druskininkuose buvo atidarytas naujas, labai gražus futbolo stadionas su dirbtine danga. Druskininkų savivaldybei tereikėjo sumokėti vos 15 proc. statybų išlaidų, o visa kita finansavo ES. Ar nereiktų tokių stadionų kaip Druskininkuose įrengti Kauno mieste, nors keletą gerai sutvarkytų?

- Druskininkuose yra pastatytas ne stadionas, o tiktai aikštė. Tačiau negalime nuvertinti Druskininkų savivaldybės sugebėjimo pritraukti ES lėšas. Pagal dabartines taisykles dėl šių lėšų kreiptis gali tik savivaldybė. Todėl Kauno savivaldybei reikėtų daug aktyviau dirbti šioje srityje.

- Daugelis Kauno mokyklų per pastaruosius 2 metus atnaujino, modernizavo krepšinio aikšteles iš pagrindų. Buvo pakeista danga, nauji krepšiai pastatyti, aptverta viskas gražiai ir t.t. Kaip manote kodėl nėra taip daroma su mokyklų futbolo stadionais?

- Kauno savivaldybės noras statyti prie mokyklų vien krepšinio aikšteles man nesuprantamas, nes tos aikštelės, kurias LFF įrengė visoje Lietuvoje, tinka visoms sporto šakoms, o ne tik futbolui. Tokių aikštelių Lietuvoje įrengta per šimtą, Kaune - jų net penkios, o Kauno apskrityje - per 10. Tuo tarpu prie Futbolo akademijos maniežo yra trys puikios aikštės, kuriose bet kas gali žaisti.

- Kokia jūsų nuomonė del teisėjavimo Lietuvoje?

- Teisėjavimo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas, bent jau tokio teisėjavimo kaip Lietuvos rinktinės rungtynėse Austrijoje A lygoje nėra. Teisėjų asociacija vykdo aktyvią jaunimo įtraukimo į teisėjavimą programą, kiekviena vaikų komanda privalo kasmet deleguoti bent penkis žaidėjus pabandyti teisėjo darbo. Nuo 200 aktyvių teisėjų prieš 4 metus šiuo metu padidinome skaičių iki beveik 300. Tikslas - per artimiausius 5 metus pasiekti 500 aktyvių teisėjų skaičių.

- Kiek nuostolių patyrė LFF biudžetas jums apsipykus su Vladimiru Romanovu?

- Didelių nuostolių federacija nepatyrė, nes Ūkio banko parama LFF nesiekė ir 2 procentų LFF biudžeto.

- Regis, LFF prezidento pareigos yra visuomeninės. Bent jau taip būna kitose federacijose. Iš ko gyvenate po to, kai palikote Ūkio banko Stebėtojų tarybą? Dar turite banko akcijų? 

- Federacijos prezidento pareigos gali būti visuomeninės arba darbinės. Po to, kai atsistatydinau iš Ūkio banko tarybos, LFF vykdomasis komitetas nustatė man atlyginimą. Ūkio banko akcijų dar turiu, nes dabar ne laikas jas parduoti.

- Pats kažkada sakėte, kad futbolo akademijos aikštyną Naujojoje Vilnioje ruošiatės pastatyti iš federacijos lėšų, neskaitant UEFA paramos, kuri nė 10 proc. viso projekto vertės nesudaro. Jau gavote valstybinę žemę aikštynui, bet apie ruošimąsi statyboms negirdėti. Be ŪBIG‘o užnugario šitie planai nukeliavo į stalčių?

- Naujosios Vilnios aikštyno žemė priklauso viešajai įstaigai, kurios dalininkai lygiomis dalimis yra LFF ir Vilniaus savivaldybė. Pagal susitarimą Vilniaus savivaldybė turėjo apmokėti pusę projektavimo išlaidų ir visas infrastruktūros išlaidas. Visa kita turėjo būti finansuojama mūsų lėšomis. Tačiau dėl ekonomikos krizės Vilniaus savivaldybė negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Mūsų pozicija yra nepasikeitusi. Šiuo metu derinami kitų metų planai ir tikimės, kad savivaldybė suras lėšų vykdyti savo įsipareigojimus. ŪBIG niekada šitame projekte nedalyvavo.

- Jūs neseniai citavote Vladą Garastą dėl gulbės pieno, kuriuo aprūpinami rinktinės žaidėjai. Ar nejaučiate,kad tampate toks pats duobkasys Lietuvos sporte?

- Malonu, kad lyginate mane su tokiu garbiu žmogumi. Aš visada žavėjausi p.Garastu ir manau, kad jis yra vienas iš daugiausiai Lietuvos sportui nusipelniusių žmonių.

- Kai komandai nesiseka, atsistatydina treneris. Tačiau kai nesiseka visai organizacijai, kodėl nesitraukia jos vadovas?

- Tai, ar tikrai nesiseka organizacijai, reikėtų vertinti ne pagal nacionalinės rinktinės rezultatus, o pagal daugelį kriterijų. Futbolą žaidžiančių žmonių skaičius per paskutinius 9 metus padidėjo 60 procentų. Kitų sporto šakų - beveik nekito arba mažėjo. Masinio futbolo programose dalyvauja per 20 tūkst. žmonių. A lygos lankomumo vidurkis aukštesnis negu krepšinio.

- Nacionalinis stadionas paskendo komisijų liūne ir panašu, kad per artimiausius 100 metų mes jo nematysime. Kas bus?

- Nacionalinio stadiono statyba nėra susijusi su LFF veikla. Mes visada sakėme, kad tokio stadiono futbolui nereikia. Už tą sumą, kuri jau buvo skirta nacionalinio stadiono statybai, būtų buvę galima pastatyti 20 tūkst. vietų futbolo stadioną Vilniuje ir 10 tūkst. vietų stadioną Kaune. Didelę dalį atsakomybės turėtų prisiimti Lengvosios atletikos federacija.

- Pasakykite tiesiai šviesiai: kodėl Lietuvos futbolas yra tokio vargano lygio?

- Nesuprantu, kodėl manoma, kad futbolas yra vargano lygio. Pagal FIFA reitingus iš visų buvusių sovietinių respublikų esame trečioje-ketvirtoje vietoje. O pasaulyje esame arti pirmo 50-uko. Žinant, kiek lėšų yra skiriama futbolui Lietuvoje, esame daug geresnėje padėtyje negu artimiausi kaimynai.