Namo sugrįžę parolimpiečiai: jei niekas nesikeis, situacija tik blogės

„Superinis jausmas, iš karto labai daug adrenalino gavau“, – išvydęs pilną oro uosto salę žmonių sureagavo parolimpinis rutulio stūmimo čempionas ir disko metimo vicečempionas Mindaugas Bilius.

Medalių neiškovoję sportininkai džiaugėsi parolimpiadoje pagerintais asmeniniais, kiti – sezono, Lietuvos ar regiono rekordais bei atrodė pavargę ir laimingi, sulaukę pilnos oro uosto salės sveikinančių svečių ir šilčiausių sveikinimų.

Muzikiniais kūriniais parolimpiečius sveikino grupė „Subtilu Z“.

Džiaugsmingą nuotaiką dar labiau stiprino parolimpiečių ir jų trenerių viltis, kad pagaliau nuo asmeninės iniciatyvos ir individualaus ryžto bus pereita prie sisteminių veiksmų: Lietuvoje bus suformuota tinkama įstatyminė bazė ir sukurta neįgaliųjų sportininkų rengimo sistema.

„Tai vienas geriausių visų laikų pasirodymų parolimpinėse žaidynėse. Išvažiuodami turėjome vilčių tik dėl vieno medalio. Rezultatas yra stulbinantis. Matau, kad laukia didelės reformos. Galų gale supras, kad reikia kažką keisti, pradedant nuo parolimpiados transliavimo per televiziją ir baigiant visų įstatymų, diskriminuojančių neįgaliuosius, pakeitimu“, - sutiktuvėse pasisakė Lietuvos parolimpinės delegacijos misijos vadovas Gintaras Zavadckis.

Pasak G. Zavadckio, padvigubintos parolimpiečių premijos yra tik ledkalnio viršūnė, nes jos bus skirtos tik keletui žmonių, o sistema vis tiek nedirba.

„Jeigu sistemoje nebus nieko keičiama, situacija tik blogės, o ne gerės. Neįgaliųjų sporto klubai tušti, žmonių pritraukti neišeina, trenerių neturime. Jeigu nėra pagrindo – kaip paskui tas čempionas gali atsirasti? Dabar Seimas atmetė ir sporto įstatymas mums nepalankiu būdu grįžo į neįgaliųjų reikalų tarybą. Reikia vėl grįžti į Seimą ir aiškintis. Jeigu mes nieko nepakeisime įstatyminėje bazėje, tai nebus apie ką toliau kalbėti“, – realią situaciją apibūdino G. Zavadckis.

Parolimpiečių pasveikinti atvykusi neįgaliųjų sporto veteranė, Atlantos ir Atėnų parolimpinių žaidynių čempionė ir Pekino vicečempionė Aldona Grigaliūnienė taip pat kalbėjo, kad neįgaliųjų sportas „važiuoja“ tik sportininkų ir trenerių iniciatyvos dėka.

„Dabar sportininkams linkiu tik atsigauti, pailsėti, pasidžiaugti, paskui suvokti, ką jie iš tikrųjų padarė ir visą tą jų nuopelną reikia paversti realybe, kad sportininkų asmeninė iniciatyva būtų paversta sportininkų parengimo sistema. Šitie nuopelnai yra pasiekti tik asmenine iniciatyva – kiek jie išsikovojo, savo ryžtu išėjo, tiek ir išėjo, bet turi būti parengimo sistema. Reikia kitokios įstatyminės bazės ir kitokio požiūrio. Kaip Mindaugas Bilius darė – važinėjo po stovyklas, su sveikaisiais treniravosi, va šitaip ir reikia. O dabar jiems – sveikatos, stiprybės, sėkmės ir dar tokių medalių“, – užsidegusi kalbėjo parolimpinė čempionė A. Grigaliūnienė.

Sutiktuvėse parolimpiečiams rankas spaudęs olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna šypsojosi, nes, pasak jo, tai – džiugi diena visai Lietuvai ir parolimpiniam judėjimui.

„Visiems parolimpiečiams noriu pasakyti, kad svarbiausia buvo dalyvauti, nes įveikti atranką ir išvažiuoti į parolimpiadą irgi nebuvo lengva. Dabar jau turėtų Lietuva žiūrėti, kaip juos sutikti ir ištaisyti savo klaidas, kurios buvo daromos ilgai, nekreipiant dėmesio į parolimpinį judėjimą“, – sakė V. Alekna.

Disko metikui V. Aleknai ne kartą teko rungtyniauti viename sektoriuje su M. Biliumi, todėl garsiausias Lietuvos olimpinis čempionas iš arti žino parolimpiečių treniravimosi sąlygas.

„Jie visiškai neturi bazių, kur treniruotis. Sąlygos yra visiškai ne tokios, kokios turi būti. Rezultatai rodo, kad žmonės, negaudami atlyginimų, dirbdami už dyką, iš idėjos, gali padaryti tokius dalykus. Todėl valstybė turi įdėti savo indėlį į tai“, – įsitikinęs daugkartinis olimpinis čempionas V. Alekna.

Parolimpiečių sutiktuvėse dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi, kad Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių metu kilo visuomenės sujudimas ir pagaliau atkreiptas dėmesys į žmones su negalia.

„Labai geras jausmas čia būti. Labai džiaugiuosi, kad visuomenėje yra toks sujudimas, pagaliau atkreiptas dėmesys į tuos žmones, kurie galbūt turi tam tikrą negalią, bet jie yra lygiai tokie patys ir net stipresni. Šiandien reikia pasidžiaugti ne tik visais medaliais, bet apskritai, kad Lietuva yra garsinama tokių žmonių. Manau, mes kiekvienas turime mokytis iš jų stiprybės, ištvermės, tikslo siekimo. Tai, ką jie padarė, ilgam nuguls mūsų širdyse ir mes esame kaip mokiniai, ko gero“, – kalbėjo ministrė.

Ji parodė aplink, kad pilna salė pasitinkančių žmonių įrodo, kad nėra jokios ribos tarp neįgaliųjų ir sveikųjų.

„Esmė, kad jie turi ryžto, drąsos dalyvauti ir tas dalyvavimas tikrai Lietuvai labai daug duoda. Man atrodo, per paskutiniuosius ketverius metus iš tiesų visuomenėje požiūris keitėsi, o mums tai yra labai svarbu. Nuo to ir reikėtų pradėti, nes tik per visuomenės požiūrį galima pakeisti visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones“, – pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Vienintelei iš Lietuvos valdžios atstovų Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse buvusiai Neįgaliųjų reikalų departamento direktorei Astai Kandratavičienei didžiulį įspūdį paliko tai, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva golbolininkai įveikė varžovus iš didžiosios JAV.

„Labai liūdna, kad parolimpinių žaidynių netransliavo ir dauguma žmonių nežino, kokios tos sporto šakos, koks tas golbolas. Bet aš manau, kad kita parolimpiada bus lygiai taip pat transliuojama ir sulauks tokio paties dėmesio, kaip ir olimpiada“, – vylėsi A. Kandratavičienė.