Lietuvių sklandytojai pasiryžę įveikti Australijos debesis

Lietuvių sklandytojų komanda ruošiasi sausio mėnesį Australijoje vyksiančiam Pasaulio sklandymo čempionatui. Du sklandytuvai, kuriais lietuviai varžysis su kitų 26 pasaulio valstybių atstovais, jau išplaukė Žaliojo žemyno link.

Treniruojasi Lietuvoje

"Iš Hamburgo uosto prieš savaitę išplaukė jūrinis konteineris su Gintauto Zubės ir Lietuvos sklandymo sporto federacijos Adomui Grabskiui skirtu sklandytuvais. O aš nuomosiu sklandytuvą Australijoje", – užsiminė komandos narys sklandytuvo pilotas Linas Miežlaiškis. Jis ir kiti trys komandos nariai link Benalos, 200 km į šiaurės rytus nuo Melburno įsikūrusio miesto, kurio aerodrome varžybos startuos, pasuks paskutinėmis gruodžio dienomis. Kol kas trys pilotai – iš Zapyškio kilęs L.Miežlaiškis, iš tarptautinio Kauno oro uosto skraidantis klaipėdietis Gintautas Zubė, vilnietis A.Grabskis – ir taip pat sostinėje įsikūręs komandos kapitonas Karolis Mikalauskas treniruojasi Lietuvoje, analizuoja Australijos Viktorijos regiono orų prognozes, ieško paramos kelionei ir varžyboms.

"Mes – draugai, seniai vienas kitą pažįstame. Sklandymas – mūsų hobis, mes, kaip tikri fanatikai, tam skiriame visą laisvalaikį. Pagal profesiją visi mes – avialinijų pilotai. Ar tai pranašumas sklandymo sporte? Nebūtinai. Yra labai gerų sklandytojų, kurie nėra lėktuvų pilotai. Vidinės savybės lemia, ar žmogus bus geras sklandytuvo pilotas. Svarbus reakcijos greitis, meteorologinių sąlygų supratimas ir pilotavimo technikos įvaldymas. Tam tikras pliusas yra tik tai, kad lėktuvų pilotai dar studijuodami išmoksta labai disciplinuotai laikytis taisyklių. Galbūt tai iš dalies padeda. Be to, jie turi aviacijos, aerodinamikos žinių bagažą", – pasak L.Miežlaiškio, apie penktadalis sklandymo sportininkų yra avialinijų pilotai.

Ekologiškas techninis sportas

Sklandymą pašnekovas vadina ekologiškiausiu techniniu sportu: "Sklandytuvas neturi variklio, jam nereikia degalų. Mes visiškai neteršiame gamtos – tam, kad skristume, naudojame tik gamtos jėgas, iš esmės – saulės energiją."

Tiesa, vienas pats sklandytuvas pakilti į orą negalėtų: tam reikia lėktuvo pagalbos. Lėktuvo pakeltas į 600 m aukštį, sklandytuvas atsikabina nuo jį traukiančios virvės ir ima skristi savarankiškai. Kiek toli ir kaip ilgai jis skris, priklauso nuo oro sąlygų ir sklandytojo meistriškumo.

Kaip sklandymas susijęs su saulės energija? "Saulei įšildžius žemę, susidaro šilto oro srautai. Judėdami į viršų kondensuojasi – susidaro debesys. Mes, sklandytojai, stebime debesis. Pagal jų formas sprendžiame, ar po debesiu dar yra mums reikalinga vertikaliai kylanti šilto oro srovė – vadinamasis termikas. Sklandytuvas sklendžia žemėjančia trajektorija, tik pagavę termiką, sukdami ratus pradedame kilti. Varžybose būna, kad tame pačiame termike sukasi daug sklandytuvų – reikia laviruoti, kad nesusidurtum. Taip ir skrendame. Kai nėra debesų, orientuotis gali padėti paukščiai: jei matome ore ratus sukančias kregždes ar kitus paukščius – vadinasi, jie termike, skrendame į ten", – pasakoja sklandymo sportininkas.

Pasak L.Miežlaiškio, tai, kad sklandytuvas neturi variklio, ir yra visas šio sporto žavesys – dėl to sklandytuvo pilotams tenka susidurti su didžiuliais iššūkiais: "Reikia didelio piloto reakcijos greičio: per labai trumpą laiką stebėdamas aplinką, meteorologinę situaciją, varžovų sprendimus, taktiką, sklandytojas ieško galimybių, kaip greičiau nuskristi duotą maršrutą. Sklandyme, kaip šachmatuose, reikia numatyti tris ėjimus į priekį. Jei vienas nepavyko, turi bandyti antrą variantą. Nes jei nusileisi iki tokio aukščio, kuriame nebepagausi termiko, būsi priverstas nutūpti nebaigęs maršruto. Tuo tą dieną varžybos tau baigsis – iškrisi iš žaidimo."

Audra gali padėti

Per varžybas sklandytojų tikslas – kuo greičiau įveikti nurodytą maršrutą. Varžybų maršrutus sudaro organizatoriai, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas. Jei diena – saulėta, kamuoliniai debesys danguje nuo ryto iki vakaro, galima nuskristi ilgesnius maršrutus. Esant tokioms palankioms sąlygoms, du pilotai Lietuvoje per dieną yra nuskridę daugiau kaip 1000 km. Vienas jų – A.Grabskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DJ

DJ  portretas
Vienas iš LAK inžinierių juk sukonstravo vienvietį malūnsparnį dar SS laikais, bet problema buvo dėl per sunkaus variklio ir gal dėl.menčių, tai jus pakilo tik vos, vos nuo žemės ir tas projektas baugėsi, bet gal galima vėl pradėti gaminti malūnsparnus nes dabar yra daug lengvesnių variklių net turbininių ?, na tiesiog visko yra rinkoje ko reikia tokiam malūnsparniui statyti ir bus naujas Prienų LAK produktas apart pasaulinio lygio sklandų !.

DJ

DJ  portretas
Jums reikia būtinai sklandytuvams balistinių parašūtų reikalui esant !.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių