Z.Vaigauskas: partijoms teks ieškoti kitų finansavimo galimybių

Nuo Naujųjų metų verslo įmonės išvis nebegalės finansuoti partijų. Fiziniai asmenys, anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, galės pervesti tam tikras ribotas pinigų sumas partijoms ar atskiriems kandidatams, tačiau tai galės daryti tik per politines kampanijas, tai yra likus tam tikram laikui iki rinkimų.

– Nuo kada įsigalioja Seimo šią savaitę priimtas įstatymas, kuriuo nustatoma nauja partijų finansavimo tvarka?
– Jeigu Prezidentė jį pasirašys, šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d. Kaip suprantu, Prezidentė tam įstatymui neprieštarauja ir ketina jį pasirašyti.

– Vadinasi, partijos turi maždaug dar tris savaites šį gruodį, kad galėtų „nušienauti“ juridinius asmenis ir taip užsitikrinti pinigų bent kuriam laikui?
– Jeigu juridiniai asmenys duos, partijos tikrai dar kelias savaites galės gauti aukų iš jų.
Beje, jau pastebime tendenciją, kad pastaruoju metu juridinių asmenų aukojimas partijoms lyg ir suaktyvėjo. Taigi, jūsų minimas procesas iš esmės vyksta.
Bet sulig Naujaisiais metais verslo įmonės jau nebegalės skirti pinigų partijoms. Kaip, beje, ir fiziniai asmenys. Nepamirškime, kad ir šie jau nebegalės pervesti pinigų partijoms. Išskyrus kai kurias išimtis.

– Kokios tos išimtys?
– Pirmiausia, tai yra partijos nario mokesčiai. Jie nepanaikinti ir lieka kaip vienas iš partijos pragyvenimo šaltinių.
Be to, priimtas įstatymas, pagal kurį fiziniai asmenys galės kasmet skirti partijoms 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad žmonės kiekvienų metų pradžioje iki gegužės 1-osios galės užpildyti prašymą pervesti tą 1 proc. kuriai nors partijai.
Tiesa, dar neaiškios kai kurios detalės – ar tai bus galima daryti jau kitų metų pradžioje, ar dar kitąmet, ar bus galima paskirstyti tą procentą ne vienai, bet kelioms partijoms. Į šiuos klausimus, tikiuosi, netrukus bus atsakyta. Tai turėtų padaryti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Vyriausybė.

– Ar tas procentas partijoms yra iš jau kelerius metus gyventojų labdarai skiriamų 2 proc.?
– Ne, tai papildomas procentas. Jį bus galima skirti kuriai nors politinei jėgai, bet bus galima ir neskirti. Visai kaip su 2 proc. labdaros ar visuomeninėms organizacijoms. Viskas priklausys nuo paties žmogaus apsisprendimo.

– Pagal naująjį įstatymą fiziniai asmenys galės skirti pinigų politinių kampanijų dalyviams. Paaiškinkite, ką tai reiškia?
– Prieš kiekvienus rinkimus – Seimo, prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų – kurį laiką vyksta politinės rinkimų kampanijos. Jos prasideda tuomet, kai įsigalioja sprendimas dėl rinkimų datos paskelbimo.
Pavyzdžiui, pagal Konstituciją eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų spalio antrąjį sekmadienį, tai yra spalio 14-ąją. Bet Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar turi pasirašyti dekretą dėl Seimo rinkimų datos paskelbimo. Kai tik ji tai padarys, prasidės politinė Seimo rinkimų kampanija.
Pagal įstatymą toks dekretas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip prieš pusmetį iki pačių rinkimų. Taigi, dekretas turi pasirodyti ir politinė kampanija turi prasidėti ne vėliau kaip balandžio 14-ąją.
Bet, žinoma, toks dekretas gali pasirodyti ir anksčiau. Negalėčiau už Prezidentę atsakyti, kada ji pasirašys dekretą dėl Seimo rinkimų datos. Gal tai įvyks tik kitų metų balandžio pradžioje, gal tik kovą, o gal jau vasarį ar net sausį.
Bet kuriuo atveju, kai tik šis dekretas pasirodys, prasidės politinė kampanija. Tuomet VRK pradės registruoti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius. Tai gali būti ir bet kuri rinkimuose ketinanti dalyvauti partija, ir kiekvienas potencialus kandidatas.
Savarankiški politinės kampanijos dalyviai bankuose atidaro specialias rinkimų kampanijai skirtas sąskaitas. Štai į šias sąskaitas fiziniai asmenys ir galės pervesti tam tikro dydžio aukas.

– Vadinasi, vykstant politinei kampanijai žmonės vis dėlto galės paremti partijas?
– Galės. Bet yra nustatyti tam tikri apribojimai. Per politinę kampaniją kiekvienam jos dalyviui fizinis asmuo galės skirti ne daugiau kaip 10 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio auką. Dabar tai yra maždaug 21 tūkst. litų.
Tačiau bendra aukų suma per metus negali viršyti 10 proc. to asmens deklaruotų metinių pajamų.
Tai reiškia, kad jeigu žmogus per metus uždirba, sakykim, 25–30 tūkst. litų, jis rinkimų kampanijoje dalyvaujančioms partijoms galės skirti ne daugiau kaip 2,5–3 tūkst. litų.
Beje, fizinis asmuo, kuris skirs auką politinės kampanijos dalyviui, turės deklaruoti savo turtą ir pajamas.
Taip pat kiekvienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, tai yra kiekvienas potencialus pavienis kandidatas, galės savo paties kampanijai skirti iki 20 vidutinių atlyginimų dydžio sumą, tai yra iki maždaug 42 tūkst. litų.
Tai ir yra išimtys, kurios vis dėlto leis fiziniams asmenims tam tikru metu skirti pinigų politikams. Tačiau juridiniams asmenims jokių išimčių nenumatyta.

– Vienas pagrindinių partijų finansavimo šaltinių liks dotacijos iš biudžeto?
– Taip, greičiausiai šis šaltinis bus vienas didesnių. Kitąmet partijoms finansuoti iš biudžeto numatoma skirti apie 20 mln. litų, tai yra keturis kartus daugiau, nei buvo skirta šiemet. Tai daroma kompensuojant partijų praradimus dėl draudimo juridiniams asmenims remti jas.

– Bet dotacijų paskirstymo tvarka nesikeičia?
– Kol kas ji lieka nepakitusi. Pretenduoti į dotaciją gali tik daugiau kaip 3 proc. balsų pastaruosiuose keliuose rinkimuose surinkusios partijos. Tokių mes šiuo metu turime dešimt – Tėvynės sąjunga, socialdemokratai, Tvarkos ir teisingumo partija, Darbo partija, Liberalų sąjūdis, liberalcentristai, Lenkų rinkimų akcija, Valstiečių liaudininkų sąjunga, taip pat su Darbo partija susijungusi Naujoji sąjunga bei prie Liberalų ir centro sąjungos prisijungianti Tautos prisikėlimo partija.

– Ar dėl šių pakeitimų gali kilti partijos nario mokestis?
– Gali. Matyt, tos partijos, kurios nesulauks didelių dotacijų iš biudžeto arba bent kol kas išvis jų negaus, turės kaip nors kitaip suktis, pavyzdžiui, nustatydamos didesnį nario mokestį.

– Tarp tokių „nuskriaustų“ partijų bus ir naujai įsteigtos?
– Tikriausiai. Naujai įsteigtos partijos iki artimiausių rinkimų galės savo veiklą finansuoti tik iš nario mokesčio, iš kitų teisėtų pajamų, taip pat iš aukų, gautų per politinę kampaniją. Į biudžeto dotaciją ši partija galėtų pretenduoti tik po to, kai per artimiausius rinkimus surinks bent tris procentus balsų.

– Ar bus atsisakyta nuolatinių partijų ataskaitų apie savo finansus?
– Ne. Kiekvieną metų ketvirtį partijos turės pateikti ataskaitas, iš kur gavo lėšų per tuos tris mėnesius. Reikės į ataskaitą įrašyti, kiek lėšų gauta iš biudžeto, kiek – iš nario mokesčio ir kitų teisėtų šaltinių, kiek – per politinę kampaniją iš fizinių asmenų, kiek pervesta iš žmonių skirto 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Tose ataskaitose visiškai neliks tik juridinių asmenų aukų eilutės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PATARIMAS

PATARIMAS portretas
Kam reikalingi tie žmonių susibūrimai vadinami politinėmis partijomis,atvedę Lietuvą per "Krizę" į "Skolų krizę"? Reikia visas partijas išvaikyti,o Seimą paversti legaliu,pelno siekiančiu UAB ir tuom visas gariūnturgis baigsis. UAB "Lietuvos Seimas" būtų galingiausias ir pelningiausias koncernas,aprūpinantis užsakytais įstatymais visą ES. Tai būtų orus ,save išlaikantis,o ne parazituojantis,skolintais pinigais egzistuojantis Seimas. Gal,net valstybei padėtų nusikratyti "Skolų krizės"

Avantiūrizmas

Avantiūrizmas portretas
Reikia užkirsti kelią avantiūrizmui.

Atsimerk

 Atsimerk portretas
Pritariu 1-jam.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių