Teismas: nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – neteisėta

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad buvusio švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2014 metais, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip nusprendė išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymą, trečiadienį pranešė teismas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė siūlė G.Steponavičiui pakeisti priimtą teisės aktą naują stojimo tvarką įvedant ne anksčiau kaip 2015 metais, tačiau buvęs ministras manė, kad nėra pagrindo naujovių nukelti vėlesniems metams.

E.Žiobienė kreipimesi į teismą kėlė klausimą, ar rugsėjo 7 dieną įsigaliojęs ministro sprendimas nepažeidė Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką paskelbti ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.

„LVAT išplėstinė teisėjų kolegija sprendime pažymėjo, jog Mokslo ir studijų įstatyme nurodytas dvejų metų terminas vertintinas kaip minimalus standartas, į kurį orientuodamasi Švietimo ir mokslo ministerija turėjo patvirtinti atitinkamą teisinį reguliavimą. Šis reikalavimas yra skirtas užtikrinti, jog mokiniai, siekiantys įgyvendinti iš Konstitucijos kylančią teisę į nemokamą aukštąjį mokslą, galėtų iš anksto žinoti, ko iš jų bus reikalaujama, kad galėtų veiksmingai gyvendinti minėtąją teisę“, - teigiama LVAT pranešime.

Teismo vertinimu, pažeistas ne tik minėtas dviejų metų terminas, bet ir iš Konstitucijos kylantis reikalavimas geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką paskelbti iš anksto tokiu terminu, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti.

Tuometinis ministras G.Steponavičius stojimo tvarką 2014 metams patvirtino rugpjūčio pabaigoje. Pagal ją, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas būtų formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų. Dviejų dalykų būtų įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duotų aukštesnius balus.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.

Dar viena po dviejų metų planuota įvesti naujovė - ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.