Susisiekimo viceministras: nereikėjo mažinti darbuotojų ambasadose

Sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Vidurinės Azijos valstybėse, kurių piliečiams reikia Šengeno vizų, Lietuva prarado daugiau pinigų nei sutaupė, teigia susisiekimo viceministro Rimvydas Vaštakas.

"Sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Lietuva prarado daugiau nei sutaupė, nes atvykę turistai šalyje būtų išleidę kur kas daugiau pinigų, nei kainuoja kelių papildomų darbuotojų išlaikymas", - tvirtino R.Vaštakas, trečiadienį susitikęs su Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovais.

Anot jo, išduodamų vizų skaičių minėtose valstybėse būtų galima padidinti šalies konsulinėms įstaigoms skyrus daugiau darbuotojų, tačiau tam trūksta finansavimo.

Susisiekimo viceministras R.Vaštakas tvirtino, kad dalis į Lietuvą šią vasarą atvykti norėjusių turistų atsisakė šių planų dėl ilgų eilių prie konsulinių įstaigų.

Jis URM atstovų taip pat paprašė inicijuoti galimybę Lietuvos vilkikų vairuotojams be vizų patekti į Turkiją. Dabar į Turkiją be vizų įleidžiami tik Lietuvos turistai.

"Kitų Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Lenkijos vežėjai į Turkiją gali vykti be vizų, todėl lietuviškos transporto kompanijos, norinčios dirbti Turkijos rinkoje, pralaimi konkurencinę kovą", - aiškino R. Vaštakas.

Rugpjūčio pradžioje URM teigė, kad tinkamoms konsulinėms paslaugoms užtikrinti reikia 25 papildomų darbuotojų Lietuvos ambasadose.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir URM Konsulinio departamento laikinai einantis pareigas direktorius Tauras Pajaujis tvirtino, kad papildomai tam reikėtų apie 3,4 mln. litų. Šiais metais konsulinėms paslaugoms užtikrinti skirta apie 20 mln. litų.

URM atstovų teigimu, šis trūkumas labai juntamas, papildomų etatų reikia Kaliningrade, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Turkijoje, Moldovoje, Baltarusijoje.

Kaip teigė diplomatai, per pirmąjį šių metų pusmetį vizų išdavimas išaugo 11 procentų. Jie tvirtino, kad Lietuva itin retai atmeta prašymus suteikti vizas - tik 1,8 proc. prašymų atmetama. Latvija tuo metu atmeta 3,5 proc., Estija - 2,5 proc, Vokietija - 9,1 proc., Prancūzija - 12,3 proc. prašymų.

Sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Vidurinės Azijos valstybėse, kurių piliečiams reikia Šengeno vizų, Lietuva prarado daugiau pinigų nei sutaupė, teigia susisiekimo viceministro Rimvydas Vaštakas.

"Sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Lietuva prarado daugiau nei sutaupė, nes atvykę turistai šalyje būtų išleidę kur kas daugiau pinigų, nei kainuoja kelių papildomų darbuotojų išlaikymas", - tvirtino R.Vaštakas, trečiadienį susitikęs su Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovais.

Anot jo, išduodamų vizų skaičių minėtose valstybėse būtų galima padidinti šalies konsulinėms įstaigoms skyrus daugiau darbuotojų, tačiau tam trūksta finansavimo.

Susisiekimo viceministras R.Vaštakas tvirtino, kad dalis į Lietuvą šią vasarą atvykti norėjusių turistų atsisakė šių planų dėl ilgų eilių prie konsulinių įstaigų.

Jis URM atstovų taip pat paprašė inicijuoti galimybę Lietuvos vilkikų vairuotojams be vizų patekti į Turkiją. Dabar į Turkiją be vizų įleidžiami tik Lietuvos turistai.

"Kitų Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Lenkijos vežėjai į Turkiją gali vykti be vizų, todėl lietuviškos transporto kompanijos, norinčios dirbti Turkijos rinkoje, pralaimi konkurencinę kovą", - aiškino R. Vaštakas.

Rugpjūčio pradžioje URM teigė, kad tinkamoms konsulinėms paslaugoms užtikrinti reikia 25 papildomų darbuotojų Lietuvos ambasadose.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir URM Konsulinio departamento laikinai einantis pareigas direktorius Tauras Pajaujis tvirtino, kad papildomai tam reikėtų apie 3,4 mln. litų. Šiais metais konsulinėms paslaugoms užtikrinti skirta apie 20 mln. litų.

URM atstovų teigimu, šis trūkumas labai juntamas, papildomų etatų reikia Kaliningrade, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Turkijoje, Moldovoje, Baltarusijoje.

Kaip teigė diplomatai, per pirmąjį šių metų pusmetį vizų išdavimas išaugo 11 procentų. Jie tvirtino, kad Lietuva itin retai atmeta prašymus suteikti vizas - tik 1,8 proc. prašymų atmetama. Latvija tuo metu atmeta 3,5 proc., Estija - 2,5 proc, Vokietija - 9,1 proc., Prancūzija - 12,3 proc. prašymų.