Siūlo nustatyti kadencijas sveikatos įstaigų vadovams

Seimui bus pakartotinai siūloma priimti bent dalį Prezidentės pateiktų pataisų dėl kadencijų ir rotacijos principų nustatymo sveikatos įstaigų vadovams.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) svarstė, ką daryti su valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės prieš kurį laiką pateiktu Sveikatos priežiūros įstaigų pataisų projektu. Juo buvo pasiūlyta, kad ligoninių vadovai skiriami penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Prezidentė taip pat siūlė nustatyti amžiaus cenzą medicinos įstaigų vadovams – ne daugiau kaip 65 metai.

Svarstydamas šį projektą Seimas netikėtai atmetė esminius D.Grybauskaitės siūlymus. Pritarus dviejų parlamentarų socialdemokratų Edvardo Žakario ir Valerijaus Simuliko pataisoms buvo atsisakyta medicinos įstaigų vadovų rotacijos ir amžiaus cenzo.

Trečiadienį SRK svarstant, ką daryti su kol kas galutinai nepriimtu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų projektu, anot komiteto vadovo Antano Matulo, buvo apsispręsta jau nebegrįžti prie amžiaus cenzo klausimo. „Jis nebus nustatomas“, - pastebėjo politikas.

Tačiau ketinama parlamentarams pasiūlyti pakartotinai apsvarstyti galimybę nustatyti kadencijas medicinos įstaigų vadovams ir bent kai kuriuos rotacijos principus.

„Modifikuotame projekte, kuris bus teikiamas Seimo priėmimui, numatoma nustatyti, kad sveikatos įstaigų vadovai skiriami į pareigas konkurso būdu penkeriems metams“, - kalbėjo A.Matulas.

„Be to, mudu su kitu komiteto nariu Algiu Čapliku siūlome sugrąžinti Prezidentės siūlytą nuostatą, jog ligoninių vadovais asmenys gali dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas po penkerius metus. Tiesa, su tam tikra išlyga – po to, kai baigiasi dvi darbo kadencijos, asmeniui leidžiama į tas pačias pareigas grįžti ir anksčiau nei po penkerių metų pertraukos. Prezidentė siūlė, kad po dviejų kadencijų sveikatos įstaigos vadovas negali penkerius metus grįžti į tas pačias pareigas. Mes siūlome, kad tai galima būtų padaryti ir anksčiau, pavyzdžiui, po metų ar dviejų, jeigu aplinkybės lemtų, jog įstaigoje nebelieka vadovo ir skelbiamas naujas konkursas šioms pareigoms užimti“, - aiškino SRK pirmininkas.

Anot jo, jeigu tokioms pataisoms būtų pritarta, „jos bent priartėtų prie pirminės Prezidentės pateikto projekto idėjos“.

Kita vertus, A.Matulas nebuvo garantuotas, kad seimo nariai pritars modifikuotoms įstatymo pataisoms. Neatmetama, kad Seimo narių dauguma pasiliks prie savo anksčiau patvirtintų pakoregavimų pagal E.Žakarį ir V.Simuliką.

Iš D.Grybauskaitės pateiktų pataisų projekte liko tik nuostata, kad sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau medikų, vadovai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu.

Prezidentės atstovai yra sakę, kad laukiama Seimo apsisprendimo, kaip pasielgti su valstybės vadovės pasiūlymais rotuoti medicinos įstaigų vadovus. Tik tuomet, kai įstatymas bus galutinai parlamente priimtas, D.Grybauskaitė susipažins su jo formuluotėmis ir apsispręs, ar jį vetuoti ir kartu pateikti savo pasiūlymus, kaip jį galima būtų dar pataisyti.

Valstybės vadovės patarėja pavadino nesusipratimu ir klaida tai, kad buvo pasipriešinta pirminiams Prezidentės pasiūlymams. „Tikimės, kad artimiausiu metu bus rimtai grįžta prie Prezidentės siūlymų dėl kadencijų nustatymo“, - pareiškė vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Seimo jau pareikštą nusiteikimą ji vadino „klaidinga pozicija“. Anot S.Cirtautienės, Prezidentūros nuomone, sveikatos įstaigų vadovų reguliari atestacija negali pakeisti jų rotacijos ir kadencijų nustatymo: „Atestacija yra pozityvus dalykas, bet tai galėtų būti tik papildoma priemonė šalia kadencijų ir rotacijų, o ne pakaitalas“.