Seimas nesutiko skubiai svarstyti siūlymą atvirai balsuoti dėl apkaltų

Seimas nedidele balsų persvara svarstys siūlymą dėl apkaltų balsuoti ne slaptai, o atvirai, tačiau nesutiko šio klausimo spręsti skubiai.

Tai reiškia, kad dėl apkaltos taikiklyje atsidūrusių Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandatų panaikinimo greičiausiai bus balsuojama slaptai.

Pritarė pateikimui

Ketvirtadienį parlamentarams pateikta konservatoriaus Evaldo Jurkevičiaus pasiūlyta Seimo Statuto pataisa, kuri numato, kad dėl apkaltų Seimas balsuoja ne slaptai, kaip yra numatyta dabar, bet atvirai.

"Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reiškia, kad „leidžiama tik tai, kas numatyta“. Konstitucija numato, kad slaptai balsuojama tik dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku ir Vyriausybės nariais. Tuo tarpu Konstitucijos straipsniuose dėl apkaltos nėra numatytas slaptas balsavimas. Vadinasi, tai suponuoja atvirą balsavimą šiais klausimais", - aiškino E.Jurkevičius.

Pasak jo, jau beveik metus diskutuojama dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus netinkamo elgesio. Konstitucinis Teismas (KT) jau nustatė, kad jie pažeidė Konstituciją ir sulaužė valstybei duotą priesaiką, todėl verti apkaltos. "Jau metus rinkėjai klausia, kada tai bus pagaliau padaryta, kada jie bus nubausti. Man atrodo, atviras balsavimas leistų rinkėjams susipažinti su tuo, kaip jų atstovai Seime balsavo šiuo aktualiu rinkėjams klausimu", - kalbėjo E.Jurkevičius.

Jis vylėsi, kad parlamentarai pritars šios pataisos svarstymui skubos tvarka. tada ji galėtų būti priimta ir taikoma jau per balsavimus dėl mandatų atėmimo iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus. 

Šių apkaltų svarstymas numatytas kitą ketvirtadienį. Tądien greičiausiai įvyks ir balsavimas dėl mandatų atėmimo iš dviejų prasižengėlių. 

"Šioje pataisoje nėra įvardyta, kad ji liečia tik A.Sacharuko ir L.Karaliaus atvejį. Jeigu bus pritarimas tai pataisai, ji galios ir ateičiai. Nesakyčiau, kad čia tik tam atvejui skirta", - tikino E.Jurkevičius.

Pasiskirstė beveik po lygiai

Pateiktas pasiūlymas dėl atviro balsavimo apkaltų metu sukėlė nemenkas Seimo narių diskusijas. "Labai teisingai šiuo klausimu viską argumentavo buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, pasakęs, kad rinkėjai turi žinoti, kaip balsuoja jų atstovai, jeigu Konstitucija nenumato kitaip. Į jo argumentus reikia įsiklausyti", - sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

"Juk neseniai priėmėm Statuto pataisą, kad dėl visų personalijų paskyrimo ir atleidimo balsuojame slaptai. Todėl toks blaškymasis vardan vieno apkaltos dviem Seimo nariams atvejo yra nekorektiškas", - tvirtino Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Petras Gražulis.

Balsuojant dėl E.Jurkevičiaus siūlomos Statuto pataisos pateikimo Seimo narių balsai pasiskirstė beveik po lygiai - iš 100 balsavusių parlamentarų 51 buvo už šią pataisą, prieš 22 ir 27 susilaikė. Konstatuota, kad pasiūlymui po pateikimo pritarta.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė neleido šio klausimo perbalsuoti, tvirtindama, kad balsų skirtumas to neleidžia daryti.

Piktinosi siūloma skubos tvarka

Diskusijos dar labiau įsisiūbavo, pasiūlius balsuoti, ar Statuto pataisą dėl atviro balsavimo per apkaltą reikia priimti skubiai.  

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis piktinosi šiuo pasiūlymu: "Kai procesas prasideda, jis turi vykti pagal tuomet numatytas taisykles, jos negali būti kaitaliojamos viduryje proceso. Negalima vidury futbolo rungtynių nuspręsti, kad kampinis bus nuo vidurio aikštės. Todėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus atveju turime vadovautis esamomis taisyklėmis ir neskubėti jų kaitalioti. Svarstykime tą pataisą normalia tvarka pavasario sesijoje". 

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma jam atsakė, kad jokios esminės apkaltos taisyklės dabar nėra keičiamos. "Sprendžiame tik dėl balsavimo būdo. Juk daugeliu atvejų yra sprendžiama, kaip balsuoti – ar slaptai, ar atvirai, ar vardiniu balsavimu, ar dar kokiu nors būdu", - kalbėjo jis.

"Prašom neužmiršti, kad pats Statutas numato tuos atvejus, kai galima apsispręsti, koks bus balsavimo būdas. Bet šiuo atveju – dėl apkaltos – yra griežtai "įkirsta" į Statutą, kad yra slaptas balsavimas", - tvirtino socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

"Kodėl opozicija bijo balsuoti atvirai?"

"Visame pasaulyje yra žinoma, kad pats objektyviausias balsavimas yra slaptas", - sakė Seimo narys Žilvinas Šilgalis.

Premjeras Andrius Kubilius retoriškai teiravosi: "Kodėl opozicija taip bijo atviro balsavimo? Kodėl bijo, kad rinkėjai sužinos, kaip buvo balsuojama svarbiu klausimu?".

Krikščionių partijos frakcijos, kuriai priklauso ir A.Sacharukas su L.Karaliumi, narys Mantas Varaška tikino: "Klasikinė, Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusi impičmento arba apkaltos sąvoka suponuoja, kad tokiais atvejais turi būti slaptas balsavimas, siekiant išvengti politinio persekiojimo".

Svarstys tik lapkričio pabaigoje

Balsuojant dėl skubos tvarkos iš 101 balsavime dalyvavusių parlamentarų 47 buvo už, 40 prieš ir 14 susilaikė.

I.Degutienė pastebėjo, kad skubos tvarkai nepritarta. Todėl Statuto pataisa dėl atviro balsavimo per apkaltas bus nagrinėjama įprasta tvarka. Į Seimo posėdį ji turėtų sugrįžti tik lapkričio pabaigoje.

Todėl kitą savaitę numatomas balsavimas dėl mandatų atėmimo iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus greičiausiai bus slaptas.