Prezidentė neskuba skaityti metinio pranešimo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neskuba įvykdyti Konstitucijoje nustatytos pareigos Seime perskaityti metinį pranešimą apie šalies vidaus ir užsienio politiką.

Nors paprastai tokie pranešimai būdavo perskaitomi kasmet iki balandžio vidurio, šiais metais iki šiol dar net nėra suderinta data, kada tai galėtų būti padaryta. Prezidentūra neskuba derinti šios datos, Seime dėl to tyliai piktinamasi.

Pažadų nevykdo

Pavasario pradžioje skelbta, kad D.Grybauskaitė planuoja metinį pranešimą Seime perskaityti netrukus po Velykų. Tačiau po jų praėjo jau daugiau kaip mėnuo, o metinio pranešimo perskaitymo data tebėra neaiški.

„Ne, datos dar nėra. Kai ji bus suderinta, tuomet apie tai bus paskelbta“, - portalui sakė Prezidentės patarėja Audronė Nugaraitė.

Paklausta, kodėl nėra nustatoma bent jau preliminari metinio pranešimo skaitymo data, kad Seimas galėtų normaliai planuoti savo darbą, patarėja atsakė: „Kaip žinia, įstatymas nenustato, kada toks pranešimas turi būti perskaitytas. Konstitucija tik įpareigoja valstybės vadovą perskaityti Seime metinį pranešimą, bet kada tai daroma – susitarimo, suderinimo reikalas“.

„Ruošiamas ir tikrai bus perskaitytas“

Priminus, kad anksčiau prezidentai metinius pranešimus skaitydavo kovą, balandį ar netgi vasarį, A.Nugaraitė pakartojo, kad „Konstitucija ir įstatymai nenumato konkrečios datos“.

Ji patikino, kad D.Grybauskaitės metinis pranešimas yra ruošiamas „ir tikrai bus perskaitytas“. „Bet kol kas jokių preliminarių datų nėra“, - teigė patarėja.

A.Nugaraitė nemano, kad toks ilgas datos nederinimas trikdo normalų Seimo darbą.

Patarėja nepatvirtino, nors ir nepaneigė prielaidų, kad prezidentūra vilkina metinio pranešimo parengimą ir skaitymą, nes laukiama, arsugebės išsilaikyti aptrupėjusi valdančioji koalicija ir jos sudarytoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.

Atidedamas mažiausiai iki gegužės pabaigos

Akivaizdu, kad metinis pranešimas anksčiausiai galės būti perskaitytas gegužės pabaigoje arba dar vėliau - šią savaitę Seimas neposėdžiauja, o kitos savaitės darbotvarkėje taip pat nėra numatytas Prezidentės metinis pranešimas.

Tokio pranešimo skaityme parlamento rūmuose paprastai klausosi visų aukščiausių valstybės institucijų vadovai, savivaldybių merai, Bažnyčios hierarchai, užsienio valstybių ambasadoriai. Todėl jiems kiek iš anksto – prieš savaitę ar dvi – dera išsiųsti kvietimus į būsimą svarbų oficialų renginį.

Seime tyliai piktinamasi

Už plenarinių posėdžių darbotvarkių formavimą atsakingos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys pastebėjo, kad parlamento ir prezidentūros susitarimu valstybės vadovės atstovai informuos, kada bus suderinta metinio pranešimo skaitymo data. Todėl jis niekaip nekomentavo fakto, jog yra smarkiai vėluojama atlikti Prezidentės konstitucinę pareigą, tik užsiminė, kad Seimas yra pasirengęs tokią datą suderinti.

Portalo žiniomis, Seime vyrauja netikrumas ir susierzinimas dėl prezidentūros neskubėjimo bent pradėti metinio pranešimo skaitymo datos derinimą. Tyliai piktinamasi, kad Prezidentė ir jos atstovai nenori bent kiek iš anksto derinti tokio svarbaus oficialaus renginio datos. Tai neleidžia iš anksto planuoti plenarinių posėdžių darbotvarkių.

Anksčiau prezidentų metinių pranešimų datos būdavo suderintos likus dviem-trim savaitėms iki paties skaitymo.

Sutiko su patarėja

Buvęs ilgametis Seimo pirmininkas, dabartinis pirmininkės pavaduotojas Česlovas Juršėnas prisiminė, kad „visaip yra buvę“ su prezidento metinio pranešimo datos galutiniu suderinimu. „Algirdas Brazauskas manė, kad jį reikia perskaityti kiek anksčiau – jau vasarį. Valdas Adamkus metinį pranešimą pateikdavo kiek vėliau – kovo pabaigoje ar balandį“, - sakė Č.Juršėnas.

Jis sutiko su valstybės vadovės patarėja, kad įstatymai nenumato konkrečios datos, todėl esą galima elgtis „pakankamai lanksčiai“. „Taip, suderinti datą reikia maždaug prieš dvi savaites, kad būtų suspėta visus svečius pakviesti. Bet tikrai nėra galimybių ir būtinybės versti valstybės vadovą skaityti pranešimą vienu ar kitu metu. Tai susitarimo reikalas“, - sakė Seimo vicepirmininkas.

Č.Juršėnas kadaise svarstė galimybę teikti Seimui pataisą, kuri numatytų, kad metinį pranešimą valstybės vadovas perskaito pirmajame ketvirtyje, tai yra iki kovo pabaigos. Tačiau ši pataisa net nebuvo parengta, nes nerado politinio pritarimo Seime.

Įpareigoja Konstitucija

Konstitucijos 84 straipsnio 18 dalis numato, kad prezidentas „daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.

Jau skelbta, kad šiemet D.Grybauskaitės ruošiamas metinis pranešimas bus labiau skirtas ne dabartinės padėties šalyje konstatavimui, bet „nukreiptas į perspektyvą“, į „tuos darbus, kuriuos būtina atlikti per artimiausius kelerius metus“.

Nemenka grupė Seimo narių tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios koalicijos yra įregistravę Konstitucijos pataisą, kuri leistų parlamentui oficialiose diskusijose nagrinėti ir įvertinti valstybės vadovo metiniame pranešime išdėstytas idėjas. Iki šiol Seimo nariai tik išklausydavo prezidentą.