Paaiškėjo, kurios ministerijos – darbščiausios

Aktyviausiomis pernai rengiant teisės aktus buvo Finansų ir Teisingumo ministerijos, o pasyviausios – Kultūros ir energetikos ministerijos, rašo „Lietuvos žinios“.

Valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktų projektų duomenų bazė byloja, kad per 2011 metus ministerijos parengė daugiau kaip 24 tūkst. įvairiausių projektų.

Iniciatyviausios titulą drąsiai galima suteikti Ingridos Šimonytės vadovaujamai Finansų ministerijai (FM), Arvydo Sekmoko „vairuojama“ Energetikos ministerija (EM) buvo triskart pasyvesnė. Vien pagal įstatymų projektus nepralenkiama buvo taip pat FM, o nė vieno projekto taip ir neparengė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kuriai vadovauja Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Gintaras Steponavičius.

Ruošiant nutarimų projektus vėl lyderiavo FM, o sąrašo apačioje atsidūrė Kultūros ministerija (KM) su Arūnu Gelūnu priešakyje.

Iš viso 2942 teisės aktų, 422 nutarimų ir 377 įstatymų projektus parengusi FM savo iniciatyvumu gerokai lenkia kitas ministerijas.

Antroje vietoje atsidūrė Teisingumo ministerija (TM), prie kurios vairo stovi LS narys Remigijus Šimašius. 2011 metus TM užbaigė savo sąskaitoje turėdama 2744 parengtus teisės aktų projektus, tarp kurių 134 įstatymų ir 173 nutarimų projektai. Įstatymų kūryboje ne mažiau aktyvi pasirodė esanti Gedimino Kazlausko vadovaujama Aplinkos ministerija. Jos valdininkai per metus parengė 2675 teisės aktų projektus, iš jų -112 įstatymų ir 416 nutarimų projektų.

Mažiausiai teisės aktų projektų - 861 - parengusi EM tik pagal paruoštų įstatymų ir nutarimų proporcijas nenusileido kitoms ministerijoms. Iš viso parengta 100 įstatymų ir 144 nutarimų projektai. Vangiai teisės aktų projektus kūrusi KM aplenkė EM vos dešimčia. Įstatymų projektų sukurta 12, nutarimų -133. ŠMM, nors ir pasiūlė 1376 teisės aktų ir 282 nutarimų projektus, neparengė nė vieno įstatymo projekto.

FM aktyvumą ministrė I.Šimonytė sieja su šiai ministerijai pavestomis funkcijomis.
„FM kompetencijai pagal Vyriausybės įstatymą priskiriamų klausimų spektras labai platus. Teisės aktus inicijuojame atsižvelgdami į ministrų kabineto prioritetus ir einamąsias šalies problemas ar poreikius. Nemažą dalį projektų nulemia “ES darbotvarkė", – ministrės atsakymus perdavė jos patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė.

Teisingumo ministro R.Šimašiaus tvirtinimu, jo vadovaujama ministerija antrąją vietą užima visiškai pelnytai, kadangi TM teikia išvadas dėl visų teisės aktų projektų.

„Aktyvumą rengiant įstatymų ir nutarimų projektus galima pateisinti mūsų ambicingais reformų planais. Teisingumo sritis taip pat gana detaliai reglamentuojama teisės aktais ir vykdant reformas dažnai nepakanka administracinio sprendimo. Kultūros ar Švietimo ir mokslo ministerijose daugiau esama praktinio veikimo, o mūsų srityje beveik visur reikalingi teisės aktai“, - pabrėžė jis.

Nė vieno įstatymo projekto 2011 metais nesukūrusios ŠMM vadovas G.Steponavičius teigė pranašumu laikantis tai, kad ministerijos kuruojami įstatymai yra gerai susisteminti ir jų korekcijoms esą visiškai pakanka Vyriausybės lygmens sprendimų.

„Pagrindinius klausimus, susijusius su Mokslo ir studijų įstatymu ir Švietimo įstatymu, išsprendėme iš pradžių. Švietimą reglamentuojantys teisės aktai yra sujungti į sisteminius įstatymus. Linkėčiau, kad ir kitose srityse, tarkime, mokesčių, būtų parengti tokie dokumentai, kurie sudarytų vientisą sistemą. Tuomet nereikėtų į statistiką orientuotis“, – aiškino švietimo reformos architektas.

KM vadovas A.Gelūnas pažymėjo, kad teisės aktų rengimas - tik viena iš politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonių.

„Kultūra pagal savo prigimtį yra sritis, nereikalaujanti detalaus reglamentavimo, tad teisės aktai rengiami remiantis poreikiu sureguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius“, – ministro atsakymą perdavė jo atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.


Šiame straipsnyje: ministerijosvaldininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

PK

PK portretas
valdantieji, aišku, nepraleis progos pasigirti, kiek daug dirba ministerijose. Bėda tame, kad "prastumtų" įstatymų skaičius toli gražu nereiškia kokybės ir tiek švietimo, tiek finansų ministerijos dauguma sprendimų yra abejotini. Apie energetikos ministeriją net kalbėti neverta - iš jos naudos jokios. Srityje, kurioje ministerija buvo įkurta būtent tam, kad nepalanki šiandieninė energetikos situacija būtų efektyviai sprendžiama pasigendama ir kiekybės, ir kokybės. Trumpai tariant, šiandieninės vyriausybės darbą geriau būtų analizuoti pagal įstatymų reikalingumą, o ne skaičių, o kokybiniu atžvilgiu, ko gero, visų ministerijų darbą reikėtų vertinti neigiamai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių