Lietuvos žydų bendruomenė patenkinta, kad kompensacijos klausimas pajudėjo

Lietuvos žydų bendruomenė sako esanti patenkinta, kad Seimui pagaliau pateiktas įstatymo projektas dėl kompensacijos už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau konkrečių įstatymo nuostatų nekomentuoja.

"Esame labai patenkinti, kad pagaliau šio klausimo sprendimas pajudėjo", - BNS penktadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky.

Seimą ketvirtadienį pirmą kartą pasiekė įstatymo projektas, kuriuo numatoma žydų bendruomenėms už nusavintą nekilnojamąjį turtą skirti 128 mln. litų kompensaciją.

Projektui po pateikimo pritarta už balsavus 67 Seimo nariams, prieš - 2, 7 susilaikius. Dėl įstatymo projekto priėmimo bus sprendžiama, kai jį apsvarstys parlamentiniai komitetai.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.

Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, "kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų".

Kai kurios žydų bendruomenės anksčiau kritikavo įstatymo nuostatas dėl planuojamos išmokėti sumos ir lėšų paskirstymo būdo. F.Kukliansky penktadienį BNS komentuoti konkrečias nuostatas atsisakė.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot F.Kukliansky, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.