Lietuviai nori šventiškai paminėti Žalgirio mūšio sukaktį

Šiais metais minime 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Lietuvos gyventojai mano, kad šią sukaktį geriausia paminėti surengiant iškilmingą šventę ar labdaros koncertą.

Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena – viena iš reikšmingiausių datų Lietuvos istorijoje. Jau nuo metų pradžios vyksta šios sukakties paminėjimui skirti renginiai.

Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, jog šią sukaktį geriausia paminėti surengiant iškilmingą paminėjimą ar šventę. Tai parodė tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ šių metų balandžio mėn. 12 – 25 dienomis atlikta apklausa. Tuo tarpu 15 proc. apklaustųjų teigia, kad šiai progai tiktų labdaros koncertas.

Tačiau 6% apklausoje dalyvavusių žmonių mano, jog paminėti reikėtų kukliai, nes turime taupyti. Taip mano vyresni Lietuvos piliečiai. Net 11 proc. apklausoje dalyvavusių 61-74 amžiaus žmonių teigė, kad taupyti reikėtų net ir tokioms iškilmėms.

Tuo tarpu Lietuvos jaunimui norėtųsi pramogų. Net pusė apklausoje dalyvavusių jaunų žmonių - 15-25 metų amžiaus respondentų - atsakė, jog šią sukaktį paminėti geriausia būtų surengiant iškilmes ar labdaros koncertą. Taip mano ir šiek tiek daugiau nei trečdalis 26-45 metų amžiaus respondentų.

Pasak Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus istoriko dr. Vydo Dolinsko, šioms iškilmėms rengiami vieši renginiai ir didžioji dalis jų – labdaringi. Parengta ir Lietuvos Vyriausybės patvirtinta visa Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programa, kurią įgyvendina ministerijos, kultūros ir mokslo institucijos.

„Džiugina tai, jog lietuviai nori, kad tokios iškilmės būtų minimos plačiai, ypač jaunimas. Be to, tokių iškilmių rengimas labai svarbus lietuvių istorinei savimonei ir joms daug lėšų nereikia. Antai liepos 1 ir liepos 15 d. Valdovų rūmuose ir bus rengiamas labdaringas poezijos ir muzikos vakaras bei koncertas šioms iškilmėms paminėti“ – pasakoja V.Dolinskas.

„Šios apklausos rezultatai atspindi lietuvių ir atskirų tautos sluoksnių savimonės lygį bei pagarbą šalies istorijai, - teigia V.Dolinskas. – Mes nuolat pastebime, kad muziejuose, taip pat ir Valdovų rūmuose rengiamuose nemokamuose koncertuose ar kitokiuose renginiuose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, bet dominuoja vyresnio amžiaus kultūrininkai.“

Apklausos metu Lietuvos gyventojų taip pat teirautasi apie Žalgirio mūšio metu naudotus ginklus.

Dažniausiai respondentai paminėjo kertamuosius duriamuosius ginklus, tokius kaip kardas, kalavijas, durklas, bei duriamuosius – ietis, peilius, durtuvus. 19% teigė, jog naudoti neparakiniai šaunamieji ginklai.

Dalis (5,5 %) apklaustųjų mano, jog Žalgirio mūšyje naudoti šaunamieji ginklai – šautuvai ir muškietos, 5% - patrankos.

„Iš tikro tuo laikotarpiu jau buvo naudojamos ir patrankos, ir minėti šaltieji ginklai. Tai parodo, kad lietuviai domisi istorija, orientuojasi epochose.“ – teigia Valdovų rūmų vadovas.   

„Apklausos duomenys parodė, jog vyrai labiau domisi senoviniais kovos atributais bei ginklais nei moterys. Apklausos metu vyrai minėjo daugiau ginklų rūšių, tuo tarpu moterys dažniau teigdavo nežinančios, kokie ginklai naudoti Žalgirio mūšio metu“, pastebi „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.

Žalgirio mūšiu lietuviai itin domisi. Antai, Mečislovo Jučo knyga „Žalgirio mūšis“ leidžiama jau penktą kartą, o eksponuojamą Jano Mateikos paveikslą „Žalgirio mūšis“ vos per kelis mėnesius 1999 m. Taikomosios dailės muziejuje aplankė beveik 200 000 lankytojų. Šis paveikslas neabejotinai daugumai lietuvių yra pagrindinis informacijos šaltinis ir apie ginklus, ir apie istorinius asmenis, ir apie mūšio eiga bei baigtį.

Šio tyrimo metu tiesioginės apklausos būdu visoje Lietuvoje buvo apklausta 512 15–74 metų žmonių. Maksimali galima statistinė paklaida – 4,4 proc.


Šiame straipsnyje: žalgirio mūšis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių