Buvusi Latvijos prezidentė nesigaili Maskvoje minėjusi gegužės 9-ąją

Kadenciją baigusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga teigia nesigailinti sprendimo prieš penkerius metus vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių ir apgailestauja, kad nepavyko Lietuvos ir Estijos prezidentų pasirašyti bendrą deklaraciją tuo klausimu.

"Dėl Baltijos šalių vienybės kartais dėdavau labai daug pastangų, deja, bergždžių", - pirmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui "Veidas" sakė V.Vykė-Freiberga.

Buvusi Latvijos vadovė apgailestavo, kad jai nepavyko įtikinti tuometinių Lietuvos bei Estijos prezidentų vykti drauge į Maskvą, prieš tai paskelbiant bendrą deklaraciją apie Antrojo pasaulinio karo pabaigos padarinius Baltijos kraštams.

"Nepavyko įtikinti kolegų, kad važiuodami į Maskvą, bet paskelbdami bendrą deklaraciją sulauksime labai didelio atgarsio. Tada dar sausį deklaraciją pasirašiau viena. Ji sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, gavau nemažai įvairių valstybių vadovų laiškų, - tvirtino V.Vykė-Freiberga. - (...) Niekada nesigailėjau savo sprendimo, nes atkreipdama pasaulio dėmesį į susidariusią padėtį padariau kur kas daugiau, nei būčiau nuveikusi pasilikdama namie."

Buvusi Latvijos vadovė apgailestavo, kad Baltijos valstybės nebuvo vieningos ir stodamos į NATO.

"Siūliau dėl stojimo į NATO pasirašyti visiems trims Baltijos šalių vadovams vieną laišką JAV prezidentui Georgui W. Bushui (Džordžui V.Bušui). Derinau su estais, derinau su lietuviais. Lietuva jau žadėjo pasirašyti, bet estai sakė "ne", o kai šie nutarė pasirašyti, tada jau lietuviai atsisakė. Pasiunčiau laišką G.W.Bushui viena", - sakė V.Vykė-Freiberga.

V.Vykė-Freiberga Latvijos prezidente išrinkta du kartus, ji šaliai vadovavo 1999-2007 metais.

Latvijos prezidentės sprendimas 2005 metais vykti į Maskvą dalyvauti renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 60-mečiui, įvertintas prieštaringai.

Priėmusi kvietimą atvykti į Maskvą V.Vykė-Freiberga išplatino deklaraciją, kurioje paaiškino, kaip ji supranta to laiko įvykių padarinius Baltijos šalims, pabrėždama, kad joms karo pabaiga reiškė ne tik pergalę prie nacizmą, bet ir pakartotinę sovietinę okupaciją.

Šiemet minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ųjų metinių iš Baltijos šalių vyks Latvijos ir Estijos prezidentai.