Rusijos šnipai pasiryžę terorui Vokietijoje

Išskirtinė vieta

Bavarijoje sulaikyti du Vokietijos ir Rusijos piliečiai, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijos naudai ir planavo sabotažą, siekdami pakenkti karinei paramai Ukrainai. Abu vyrus Vokietijos tarnybos sekė keletą mėnesių.

Abu vyrai, pagal griežtus Vokietijos privatumo įstatymus teįvardijami kaip Dieteris S. (39 metų) ir Alexanderis J. (37 metų), trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite. Operacijoje dalyvavo policijos specialiųjų operacijų pareigūnai, penki tarnybiniai šunys, įskaitant du, apmokytus ieškoti sprogmenų.

Vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“ duomenimis, įtariamieji šnipinėjo ir JAV kariuomenės bazę Grafenvorte, esančią į pietus nuo Bairoito, Bavarijoje. Šio miesto prieigose yra 232 kv. km poligonas – didžiausia JAV karinė mokymo bazė Europoje. „Der Spiegel“ teigimu, joje, be kita ko, amerikiečiai apmoko Ukrainos karius dirbti su „Abrams“ tankais.

Vyrai kaltinami tyrinėję potencialius išpuolių taikinius, „įskaitant Vokietijoje dislokuotų JAV ginkluotųjų pajėgų objektus“.

Prokurorų teigimu, ne vėliau kaip nuo pernai metų spalio Dieteris S. ir asmuo, siejamas su Rusijos žvalgyba, aptarinėjo galimus sabotažo aktus Vokietijoje, kurių pagrindinis tikslas buvo pakirsti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai. ARD teigimu, Dieteris S. turi abiejų šalių – Vokietijos ir Rusijos pilietybę.

Buvo pasiryžęs sabotažui

Dieteris S. pareiškė norintis vykdyti atakas – sprogdinimus ir padegimus – prieš kariuomenės naudojamą infrastruktūrą ir pramonės objektus.

Pokuratūros teigimu, jis rinko informaciją apie galimus tokių išpuolių taikinius, tarp kurių – JAV ginkluotųjų pajėgų objektai. Vyras pats išžvalgė ir nufotografavo galimus taikinius, pavyzdžiui, karinį transportą. Surinktą informaciją Dieteris S. perdavė „užsakovams“ iš Rusijos.

Alexanderis J., kaip įtariama, padėjo jam vėliausiai nuo kovo.

Dieteris S. žvalgė kai kuriuos objektus, fotografuodavo ir filmuodavo karinį transportą bei įrangą, ir perduodavo informaciją savo kontaktiniam asmeniui.

Dieteriui S. taip pat gresia kaltinimai nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo priklausius Rytų Ukrainos Donecko regiono prorusiškų separatistinių pajėgų vienam ginkluotam junginiui. Bendra praeitis Donecke sieja jį ir su Alexanderiu J.

Policija atliko kratas abiejų vyrų namuose ir darbovietėse.

Paaiškėjus apie įtariamųjų sulaikymą, Vokietijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą pasiaiškinti. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti situaciją.

Nauja dimensija

Anot laikraščio FAZ, nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo prieigos prie neskelbtinos informacijos, tačiau tyrėjai šį atvejį vertina labai rimtai. Tai, kad Rusijos tarnybos kontroliuojami žmonės sutinka vykdyti sabotažo veiksmus, kad agresyvų karą Europoje pradėjusi šalis tokiais būdais bando padaryti įtaką Vokietijos politikai, daro šią bylą išskirtine.

Dieteris S. pareiškė norintis vykdyti atakas – sprogdinimus ir padegimus – prieš kariuomenės naudojamą infrastruktūrą ir pramonės objektus.

„Dabartinis atvejis taip pat rodo bendrą Vokietijos rusų elgesio dinamiką. Nuo Ukrainos puolimo tarp jų išaugo poreikis atsiriboti nuo Rusijos arba dar tvirčiau sieti save su Rusija. Kiekvienas, kuris labiau nei anksčiau susitapatina su Maskva, jau galvoja, kuo galėtų būti naudingas", – rašo FAZ autorius.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser įtarimus veikiant užsienio valstybės naudai pavadino „ypač rimtu įtariamos [Vladimiro] Putino nusikalstamo režimo agentų veiklos atveju“. „Mes ir toliau žlugdysime tokius grėsmingus planus“, – pareiškė ji ir pakartojo, kad Vokietija tvirtai remia Ukrainą.

„Žinome, kad Rusijos jėgos aparatas taip pat sutelkia dėmesį į mūsų šalį – į šią grėsmę turime atsakyti pasipriešinimu ir ryžtu“, – sakė Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas.

„V. Putinas kariauja Europoje, prieš europietiškas vertybes, ir šis karas vyksta ne tik Ukrainos žemėje. Maskvos kibernetinės ir hibridinės atakos prieš Vakarus nėra jokia naujiena. Dviejų įtariamų Rusijos šnipų suėmimas – dar vienas ženklas, kad V. Putinas galvoja daugiau nei daugybė nuolaidžiavimo politikos šalininkų Vokietijoje, kuriems ypač svarbu neerzinti Maskvos", – rašo FAZ.

Anot publicisto Reinhardo Mullerio, į klausimą, ką Vokietija turėtų daryti, kad atremtų precedento neturinčią Rusijos agresiją, yra vienas aiškus atsakymas. Tai pagalba užpultai šaliai, kuri yra neatsiejama nuo Vokietijos, kaip Europos centrinės jėgos, palaikančios tarptautinę teisę ir įsipareigojusios tiek savo piliečiams, tiek Vakarų sąjungininkams, įvaizdžio. „Šis karas nėra toli. Jis čia pat“, – rašo autorius.

Austrijos žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų centro (ACIPSS) atstovas Jeremy Stöhsas taip pat akcentuoja atskleisto šnipinėjimo mastą. Jo teigimu, sabotažo planai – aktyvių žvalgybos priemonių ir politinių žmogžudysčių, kurias Rusija vykdo Europoje, dalis. Nors Šaltojo karo metais tokie dalykai buvo neigiami, dabar sėti baimę yra Rusijos hibridinio karo ginklas.

Užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ sakė, kad naujausias atvejis tikriausiai yra tik ledkalnio viršūnė. „Vokietija yra pagrindinis Rusijos įtakos operacijų ir šnipinėjimo taikinys“, – sako jis. Viena vertus, siekiama pakenkti paramai Ukrainai, kita vertus, bendras tikslas – dezinformacijos priemonėmis paveikti Vokietijos gyventojų nuotaikas.

Demaskuoja vieną po kito

Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietiją sudrebino keli Maskvos šnipinėjimo atvejai. Be to, įtariama, kad kai kurie Vokietijos pareigūnai praeityje pernelyg palankiai vertino Rusiją.

Šiuo metu teisiamas buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) pareigūnas, kaltinamas perdavęs Maskvai informaciją, kurioje teigiama, kad Berlynas turėjo informacijos apie Rusijos samdinių operacijas Ukrainoje. Teigiama, kad jis kartu su bendrininku 2022 m. rugsėjį ir spalį Rusijos žvalgybos tarnybai (FSB) perdavė slaptų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų ir informacijos. Byloje teigiama, kad abu vokiečiai gavo 450 tūkst. eurų ir 400 tūks. eurų honorarą.

2022-ųjų lapkritį vienas vokietis buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, kad, būdamas Vokietijos kariuomenės atsargos karininku, perdavė informaciją Rusijos žvalgybai.

Pernai rugpjūtį Koblence buvo sulaikytas profesionalus karys, dirbęs Bundesvero įrangos, informacinių technologijų ir naudojimo skyriuje. Ši tarnyba yra atsakinga už Bundesvero aprūpinimą medžiagomis ir ginklais, taip pat už karinių technologijų kūrimą, testavimą ir pirkimą. Teigiama, kad nuo 2023 m. gegužės vyras kelis kartus siūlė savo paslaugas Rusijos generalinio konsulato Bonoje ir Rusijos ambasados Berlyne darbuotojams.

Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Bundesveras fiksuoja vis daugiau bepiločių orlaivių. Tarp kitų, įtartini atvejai užfiksuoti Vildflekeno mieste Bavarijoje, Grafenvorte ir Idar-Oberšteine Reino-Pfalco žemėje, Altengrabovo karinių mokymų rajone Saksonijoje-Anhalte.

Remdamasi neįvardintais šaltiniais, Vokietijos žiniasklaida prognozuoja, kad šioje byloje bus ir daugiau demaskuotų šnipų.