Rusija sutinka iš Armėnijos išvesti dalį karių ir pasieniečių

Jerevanas, tradicinis Maskvos partneris, pastaruoju metu viešai nuo jos atsiriboja, piktindamasis, kad Rusijos taikos palaikymo pajėgos neįsikišo per žaibišką praėjusių metų Azerbaidžano puolimą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienio vakarą Maskvoje susitiko su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir susitarė dėl kai kurių Rusijos karių išvedimo, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, cituodama Kremlių.

„2020 metų rudenį Armėnijos prašymu mūsų kariai ir pasieniečiai buvo dislokuoti keliuose regionuose“, – cituojamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„N. Pašinianas sakė, kad dabar, pasikeitus sąlygoms, tokio poreikio nebėra. Prezidentas V. Putinas sutiko, ir buvo susitarta dėl mūsų kariuomenės ir pasieniečių išvedimo“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad prie Armėnijos sienų su Turkija ir Iranu ir toliau budės rusai.

Armėnija anksčiau pareikalavo, kad Rusijos pasieniečiai pasitrauktų iš Jerevano tarptautinio Zvartnoco oro uosto.

N. Pašiniano valdančiosios partijos Armėnijos parlamente vadovas Haikas Kondžorjanas ketvirtadienį sakė, kad susitarimas susijęs su Rusijos kariniais ir pasienio postais, įrengtais penkiuose Armėnijos regionuose po šešias savaites 2020-aisiais trukusio karo su Azerbaidžanu.

Neatrodo, kad susitarimas turėtų įtakos pagrindinei Rusijos karinei bazei Armėnijos Giumri mieste, kurioje dislokuota apie 3 tūkst. karių.

Abi šalys tebėra karinės sąjungininkės Maskvos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kuri yra abipusės gynybos paktas, tačiau Jerevanas teigė, kad dėl dvišalės įtampos jos dalyvavimas de facto įšaldytas.

Šiemet Armėnija taip pat oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.