Iranas surengė beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį

Taip labai paaštrinamas ilgai besitęsiantis netiesioginis konfliktas tarp nesutaikomų priešininkų.

Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, sekmadienį apie 1 val. 45 min. (vietos ir Lietuvos laiku) sprogimai buvo girdimi virš Jeruzalės.

AFP žurnalistas taip pat girdėjo sprogimus iš Jericho okupuotame Vakarų Krante, o Izraelio kariuomenė pranešė, kad  sirenos aidėjo pietiniame Negevo regione.

Teheranas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai balandžio 1 dieną drono smūgis sugriovė Irano konsulato priestatą Damaske. Per išpuolį žuvo septyni Irano revoliucijos gvardijos korpuso nariai, įskaitant du generolus.

Vašingtonas pastarosiomis dienomis skelbė, kad Irano atakos grėsmė yra reali.

„Iranas iš savo teritorijos paleido bepiločių orlaivių į Izraelio valstybės teritoriją“, – sakė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari (Danielis Hagaris) per televiziją transliuotame pareiškime.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir mūsų partneriais regione, kad galėtume veikti prieš paleidžiamus prietaisus ir juos perimti“, – sakė jis.

Amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad JAV pajėgos numušė kažkiek į Izraelį paleistų dronų.

Irano revoliucijos gvardija patvirtino surengusi dronų ir raketų ataką keršydama už minėtą smūgį Sirijos sostinėje.

Gvardija tvirtino, kad paleido balistinių raketų praėjus maždaug valandai po to, kai paleido lėčiau judančių dronų.

Pasak vieno izraeliečių kariškio, Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 100 dronų, bet jų gali būti dar daugiau.

„Tikimės, kad dronų čia bus ir artimiausiomis valandomis, o laikui bėgant galime sulaukti dar kelių dronų bangų“, – nurodė jis.

Saugumo agentūros „Ambrey“ duomenimis, prie atakos prisijungė Irano sąjungininkai regione: Jemeno sukilėliai husiai taip pat paleido dronų į Izraelį, o Libano judėjimas „Hezbollah“ raketomis apšaudė Izraelio pozicijas aneksuotose Golano aukštumose.

Tebesitęsianti ataka

Baltieji rūmai anksčiau pareiškė, kad prognozuoja, jog Irano dronų ataka „įvyks per kelias valandas“, vis dar tęsiantis ilgiau kaip pusmetį trunkančiam Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karui Gazos Ruože.

Amerikiečių pareigūnai teigė, kad Vašingtonas „palaikys Izraelio žmones“.

Irano nuolatinė misija prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi nesikišti į Teherano konfliktą su Izraeliu.

„Tai konfliktas tarp Irano ir nesąžiningo Izraelio režimo, nuo kurio JAV PRIVALO PASITRAUKTI!“ – teigė misija.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nutraukė savaitgalio kelionę į savo gimtąją Delavero valstiją, kad galėtų dalyvauti skubiose konsultacijose Vašingtone, pranešė Baltieji rūmai.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) atidėjo planuotą vizitą į Vengriją ir Austriją, sakė jo atstovas spaudai.

Tuo metu premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) sušaukė karo meto kabineto posėdį Tel Avive.

Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas teigė, kad Izraelis yra „visiškoje panikoje“ dėl gresiančio Teherano atsako.

„Jie nežino, ką Iranas nori padaryti, todėl jie ir jų šalininkai yra išsigandę“, – sakė vyresnysis patarėjas Yahya Rahimas (Jahja Rahimas).

Britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) pasmerkė Irano surengtą dronų ir raketų ataką prieš Izraelį kaip neapgalvotą ir pridūrė, kad Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) pareiškė Iraną pasiekus naują grėsmės saugumui lygį.

Uždaryta oro erdvė

B. Netanyahu prieš pat dronų ir raketų paleidimus pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs „tiesioginei Irano atakai“.

„Mūsų gynybos sistemos parengtos, esame pasirengę bet kokiam scenarijui – tiek gynybai, tiek puolimui“, – sakė Izraelio premjeras per televiziją transliuotame pareiškime ir pridūrė, kad Izraelį remia Jungtinės Valstijos ir daugelis kitų šalių.

Irano revoliucijos gvardija anksčiau šeštadienį Persijos įlankoje užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerinį laivą.

Izraelis pranešė, kad visoje šalyje uždaro mokyklas, o Jordanija, Irakas ir Libanas paskelbė laikinai uždarantys savo oro erdvę.

Izraelis pranešė, kad nuo 21 val. 30 min. Grinvičo (0 val. 30 min. Lietuvos) laiku uždaro savo oro erdvę.

Netrukus po laivo užgrobimo Izraelio kariuomenė įspėjo Iraną, kad jis patirs „pasekmes, jei nuspręs toliau eskaluoti situaciją“.

Dėl balandžio 1 dieną suduoto smūgio Damaske, per kurį žuvo 16 žmonių, įskaitant du Irano generolus, plačiai kaltinamas Izraelis. Iranas ne kartą žadėjo atsakyti, bet nenurodė, kaip.

Irano revoliucijos gvardija šeštadienį Hormūzo sąsiauryje užgrobė, jos teigimu, su Izraeliu susijusį konteinerių laivą, kuris dabar plaukia Irano vandenų link, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.

Laivo operatorė, Italijos ir Šveicarijos grupė MSC, sakė, kad bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, siekdama užtikrinti 25 laive esančių įgulos narių saugumą.

Tiek Izraelis, tiek Jungtinės Valstijos pasmerkė šį užgrobimą kaip piratavimą, o Izraelis taip pat pareikalavo, kad Europos Sąjunga paskelbtų gvardiją „teroristine organizacija“.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson (Edrien Votson) paragino Iraną „nedelsiant paleisti laivą ir jo tarptautinę įgulą“.

„Civilinio laivo užgrobimas be provokacijos yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir piratavimo aktas“, – sakė ji.

Įstrigusios derybos dėl paliaubų Gazos Ruože

Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 686 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Hamas“ pranešė, kad pateikė atsakymą dėl paliaubų Gazos Ruože plano, kurį šią savaitę Kaire vykusiose derybose pateikė tarpininkai iš JAV, Kataro ir Egipto.

Palestiniečių kovotojų grupuotė teigė, kad laikosi savo ankstesnių reikalavimų, reikalaudama „nuolatinių paliaubų“ ir „okupacinės kariuomenės išvedimo iš viso Gazos Ruožo“.

Izraelio ministro pirmininko biuras apkaltino „Hamas“ žlugdant pastangas apsikeisti įkaitais ir kaliniais.

„Iki šios dienos „Hamas“ atsisakė bet kokio susitarimo ir bet kokio kompromisinio pasiūlymo“, – teigė jis.

Tuo metu Vašingtonas didina spaudimą B. Netanyahu, kad šis išplėstų pagalbos srautus į Gazos Ruožą, Jungtinėms Tautoms įspėjant apie gresiantį badą.