Dėl galimo ugnikalnio išsiveržimo Balio saloje – masinė evakuacija

Baiminamasi, kad dūmų ir pelenų debesis skleidžiančio Agungo vulkano didelis išsiveržimas gali prasidėti artimiausiu metu.

Agungas nuo praeitos savaitės spjaudė tirštų pilkų dūmų debesis, o pirmadienio rytą pelenų stulpas iškilo į daugiau kaip trijų kilometrų aukštį. Dėl to buvo uždarytas salos tarptautinis oro uostas ir įstrigo tūkstančiai turistų.

Žmonės, gyvenantys teritorijoje, kurioje galėtų pasireikšti pavojingas Agungo išsiveržimo poveikis – 10 km spinduliu nuo kraterio – buvo paraginti palikti savo namus.

Ugnikalnis yra maždaug 75 km nuo turistų mėgstamo Kutos kurorto.

„Pavojaus lygis dėl vulkano buvo pakeltas iki aukščiausio lygio, – sakė vyresnysis vulkanologas Gede Suantika (Gedė Suantika). – Juntami nuolatiniai (požeminiai) smūgiai.“

Praėjusį antradienį ugnikalnis paskleidė didžiulį pelenų ir dūmų debesį. G. Suantika nurodė, kad ankstyvą pirmadienį tirštų pilkų dūmų debesis tvyrojo 3,4 km aukštyje.

Apie 25 tūkst. žmonių, gyvenančių netoli to kalno jau evakavosi po to, kai Agungas antradienį ėmė skleisti dūmus.

Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūra nurodė, kad išplėtus pavojingą zoną aplink Agungą turėtų evakuotis iki 100 tūkst. kaimų gyventojų, bet iš jų pasitraukė dar tik mažiau nei pusė.

Per spaudos konferenciją Džakartoje agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas) sakė, kad išplėtus pavojaus zoną iki 10 km spinduliu aplink kraterį į ją patenka 22 gyvenvietės, kuriose gyvena 90-100 tūkst. žmonių.

„Nuolatinius pelenų debesis kartais lydi audringi išsiveržimai ir silpni sprogimo garsai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė agentūra.

„Naktį pastebima vis daugiau ugnies pašvaisčių. Tai rodo, kad didesnio išsiveržimo potencialas yra neišvengiamas“, – priduriama jos pranešime.

S. P. Nugroho paragino žmones likti ramius.

Milijonus turistų kasmet pritraukiančios Balio sostinės Denpasaro oro uostas buvo uždarytas.

„Balio oro uostas iš tiesų buvo uždarytas. Vis dar planuojame kitus žingsnius“, – naujienų agentūrai AFP sakė oro uosto atstovas Arie Ahsanurrohimas (Aris Ahsanurohimas).

Australijos vyriausybė sekmadienį perspėjo keliautojus, vykstančius į Indoneziją, būti itin budrius ir laikytis vietos valdžios nurodymų.

Per praėjusį Agungo išsiveržimą 1963 metais žuvo apie 1 600 žmonių.

Agungas nubudo rugsėjį, ir pareigūnai paskelbė didžiausią pavojaus lygį; dėl to evakavosi 140 tūkst. netoli ugnikalnio gyvenančių žmonių.

Spalio pabaigoje ugnikalnio aktyvumas šiek tiek sumenko, ir, sumažinus pavojaus lygį iki priešpaskutinio, daug žmonių galėjo sugrįžti į savo namus.

Tačiau praėjusį antradienį Agungas vėl ėmė grumėti.

Agungas yra vienas iš daugiau kaip 120 aktyvių Indonezijos ugnikalnių. Ši kelių tūkstančių salų šalis patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.